Rusnė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Rusnė
   H-Rusne.jpg   
Rusne from Nemunas.JPG
Miestelis nuo Rusnės upės pusės

Rusnė
Koordinatės:55°17′49″N 21°22′41″E / 55.297°N 21.378°E / 55.297; 21.378 (Rusnė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija: Rusnės seniūnija
Gyventojų: 1 131 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Rùsnė
Kilmininkas: Rùsnės
Naudininkas: Rùsnei
Galininkas: Rùsnę
Įnagininkas: Rusnè
Vietininkas: Rùsnėje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: RusnėVikiteka

Rusnė – miestelis Šilutės rajono savivaldybės pietvakariuose, 8 km į vakarus nuo Šilutės, Rusnės saloje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Antrą birželio sekmadienį Rusnėje vyksta bienalė „Išbėg, išbėg iš Rusnės kiemelio“.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Mūrinė Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1809 m.
Legenda cmentarz.svg Istorijos paminklas – Rusnės pilkapis
Tree map icon.svg Dviračių takas (įrengtas 2005 m.), apžvalgos bokštelis ir aikštelės
Rusnėje gausu architektūros ir technikos paminklų:
  • Senieji žvejų kaimai, žvejo laukininko etnografinė sodyba-muziejus
  • Tiltas per Atmatą, nutiestas 1914 m., per karą 1944 m. susprogdintas, 1974 m. nutiestas kaip gelžbetoninis tiltas (333 m ilgio).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Rusnės pagrindinė mokykla ir Rusnės specialioji mokykla. 1946 m. Rusnėje įsteigta pradinė mokykla, joje kurį laiką pamokos vyko rusų ir lietuvių kalbomis, vėliau – lietuvių, kuri nuo 1950 m. – septynmetė, nuo 1955 m. – auganti vidurinė.
Japanese Map symbol (Library).svg Rusnės biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-99047)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Nemuno deltos regioninis parkas.png
Žvejai Rusnės saloje

Miestelis įsikūręs saloje (vienintelis toks Lietuvoje) – Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių (per vidurį – Pakalnės upelis). Miestelis pasiekiamas moderniu tiltu per Atmatą. Kitas Skirvytės krantas priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.

Gyvenvietė įsikūrusi potvynių zonoje. Nuo potvynių ją saugo pylimai, saloje įrengta polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Uostadvaris – 8 km
Pakalnė – 4 km
Šyškrantė – 3 km ŠILUTĖ – 8 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Rusnė OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Rusnė TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Rusnė 1860 m. žemėlapyje

Istoriniai šaltiniai mini, kad 1365 m. Kryžiuočių ordino magistras leido klaipėdiečiams Rusnės saloje ganyti gyvulius, šienauti, laisvai kuro ir statybos reikalams pasirinkti ir kirsti mišką. XIV a. pabaigoje minimos ir pirmosios gyvenvietės – Vorusnė ir Rusnė. Kryžiuočių karo kelių aprašyme 13861388 m. minimas maršrutas nuo Rasytės pilies per Rusnę į Medininkus (Varnius).

1419 m. pastatyta pirmoji Rusnės bažnyčia (įrašyta bažnyčios bokšto vėjarodėje), 1448 m. įsteigta smuklė. Nuo 1498 m. Rusnės žvejai naudojosi laisvos žvejybos teise (atnaujinta 1617 m.). 1544 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas išleido įsakymą laikyti pamaldas lietuvių ir kuršių kalbomis. 1583 m. įsteigta parapinė mokykla.

Po Šiaurės karo 17091711 m. dėl epidemijų labai sumažėjo žmonių Klaipėdos krašte. Į Klaipėdą buvo atkeltos 233 šeimos, kurių dalis įsikūrė ir Rusnėje. 1722 m. tapo domeno centru. 1792 m. suteikta teisė savaitiniam turgui ir keltui per Atmatą. 1810 m. įsteigta viena pirmųjų Lietuvoje vandens matavimo stotis.[6] 1809-1827 m. pastatyta Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia (bokštas iki laikrodžio sumūrytas 1827 m.). 1838 m. sienos sutvirtintos kontraforsais.

XIX a. 2-ojoje pusėje Rusnėje veikė keli knygynai, bibliotekos. 1888 m. potvynis išgriovė daug namų. 1897-1904 m. Rusnėje buvo Alberto Butkeraičio spaustuvė, knygrišykla ir knygynėlis. 1911-1918 m. dirbo brolių Adolfo ir Jurgio Vebelių spaustuvė, knygrišykla, knygų ir kanceliarinių prekių krautuvė, knygynėlis. Veikė Rusnės sinagoga.

19231939 m. Rusnė buvo valsčiaus ir parapijos centras. Veikė žuvies perdirbimo, miško apdirbimo įmonės, muitinė, pasienio policijos punktas, Šilutės valsčiaus teismo skyrius, trijų komplektų liaudies mokykla, dirbo gydytojas, dantistė, 5 restoranai, 14 krautuvių. Vyko turgus.

II pasaulinio karo metais vokiečiai atsitraukdami susprogdino Rusnės tilto koloną, o užėję rusai tiltą išardė. Nuo tol iki 1974 m. žmones per Atmatą dukart per dieną plukdydavo keltas. 1946 m. įkurtas Rusnės žuvies priėmimo kombinatas, o 1948 m. įsteigta Telmano vardo žvejų artelė, kuri 1959 m. perorganizuota į Rusnės žuvininkystės ūkį. 1946 m. atidaryta biblioteka, 1948 m. – kultūros namai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Rusnė tapo apskrities pavaldumo miestu. 1949 m. prie Rusnės prijungtas Skirvytėlės kaimas, kuris tapo Skirvytėlės gatve (nuo 1953 m. – Žvejų gatvė). 1952 m. Rusnėje įsteigta kurčiųjų ir nebylių mokykla-internatas, kuri 1961 m. reorganizuota į Rusnės pagalbinę mokyklą-internatą (1991 m. pakeistas pavadinimas – specialioji internatinė mokykla). Nuo 1955 m. įsteigta vaistinė, vaikų darželis, 1957 m. – ligoninė. 1961 m. pradėjo veikti žuvivaisos įmonė, nuo 1962 m. – ichtiologinė stotis.

1967 m. prie Rusnės miesto teritorijos prijungta visa Rusnės sala. 1974 m. atstatytas tiltas per Atmatą (332 m ilgio, 15 m aukščio, prieš tai keldavo keltas). Rusnės seniūnijos teritorijos apsaugojimui nuo potvynių buvo įrengta polderių ir vandens kėlimo stočių sistema, pastatyti pylimai, upių krantai sutvirtinti gelžbetoninėmis plokštėmis. Nutiesti keliai, pastatyti gelžbetoniniai tiltai. Numelioravus dirvas, rusniškiai tapo garsūs ne tik rūkyta žuvimi, bet ir ankstyvosiomis bulvėmis.

1988 m. Rusnėje buvo žvejybos uostas su laivų remonto įmone, žuvų apdirbimo įmonė, ichtiologinė laboratorija, meteorologinė stotis, MSV aikštelė, Šilutės raj. ligoninės skyrius (35 lovos), vaistinė, vidurinė mokykla, pagalbinė internatinė mokykla, du vaikų lopšeliai-darželiai, 3 žolės miltų agregatai, 5 vandens siurblinės, žuvininkystės ūkis. 1990 m. Rusnės žuvininkystės ūkis turėjo 4573 ha žemės, 1966 galvijus, 20 tūkst. ančių, 111,8 ha tvenkinių žuvų auginimui; žvejojo Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune. 1992 m. jo pagrindu susikūrė 7 žemės bendrovės, kurios vėliau buvo privatizuotos ir iki šių dienų bedirba tik dvi. Žvejyba verčiasi per 80 smulkių įmonių.

1997 m. sausio 30 d. Vyriausybė nutarė Rusnės miesto statusą pakeisti į miestelį. 2005 m. patvirtintas Rusnės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011736 m. Prūsijos karalystė
17361750 m. Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė
17501818 m. Rusnės valsčiaus centras,Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė
18181871 m. Rusnės valsčiaus centras, Šilokarčemos apskritis, Prūsijos karalystė
18711918 m. Rusnės valsčiaus centras, Šilokarčemos apskritis, Vokietijos imperija
19191923 m. Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas
19231939 m. Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
19391944 m. Šilutės apskritis, Trečiasis Reichas
19501959 m. rajoninio pavaldumo miestas, Šilutės rajonas
19591995 m. Rusnės apylinkės centras, Šilutės rajonas
1995 Rusnės seniūnijos centras, Šilutės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Neringos gatve Rusnėje anksčiau tekėjo Rusnės upė, davusi pavadinimą miesteliui.

Rusnės miestelio pavadinimas – vandenvardinis vietovardis, susidaręs nuo Rusnės upės.[7] Anksčiau Rusnės upė tekėjo per Rusnės miestelio teritoriją, po dabartine Neringos gatve,[8] nors kartais Rusne vadinama Nemuno atšaka nuo Gilijos iki Atmatos. Upėvardis kilęs nuo žodžio rusnoti – „lėtai tekėti“. Senesnė vietovardžio lytis yra Rusnia, kuri gali būti siejama su senovės indų kalbos žodžiu rusati – „pilti, lieti“.[9]

Kalbininkas Vilius Kalvaitis (1848–1914) vietovardį rašė Rusnis, vokiečiai kaimą vadino 1540 m. Rösse, Russe, Ruße, Ruß.[10]

Liaudies etimologija byloja, kad Rusnė nuo seno buvusi mylimiausia Nemuno dukra. Tačiau gražuolę Rusnę įsimylėjęs dievaičio Bangpūčio sūnus Vakaris. Vieną tylų vakarą atskriejęs jis prie Nemuno ir ėmęs pasakoti tėvui apie meilę jo dukrai, prašęs Rusnės rankos. Bet Nemunas atkakliai tylėjęs – tokia gėla jį suėmusi vien pamanius, kad reikėsią skirtis su mylima dukrele. Tada pirmą audringą naktį Vakaris slapta išvežęs Rusnę į savo tėvo Bangpūčio namus. Ilgai neatleidęs Nemunas apsukriajam Vakariui, pykęs jis ir ant dukters. Tik vaikaičių sulaukęs – pamatęs Atmatą, Skirvytę, Pakalnę, Vorusnę, Vytinę vėl nušvitęs džiaugsmu. Taip legenda aiškina ne tik Rusnės, bet ir Nemuno deltos upelių vardus.[11]

Dar vienas padavimas pasakoja, kad priešais Rusnę mariose buvusi sala Perkūnkalvė, kurioje buvusi senovės lietuvių ir prūsų šventykla Romuva. Čia degusi amžinoji ugnis, ji rusenusi kurstoma visą laiką ąžuolinėmis malkomis.[12]

Gyventojai

Gyventojų dauguma nuo 1419 m. priklausė Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Žibų bažnyčiai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m. 1875 m.[13] 1880 m. 1885 m. 1890 m. 1905 m. 1910 m.
1 952 2 135 2 124 2 078 2 120 1 937 1 826
1925 m. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
2 872 2 597 2 378 2 138 1 642 1 274 1 131

Žymūs žmonės

Rusnėje gimė Klaipėdos krašto politinis veikėjas Augustas Baldžius, mikrobiologas, filosofijos daktaras Juozas Ambrozaitis, muzikologas Kazys Jasinskas, tautodailininkė Idalija Žukauskaitė-Ragelienė, vokiečių rašytoja Šarlotė Kaizer, Skirvytėje – tautosakos ir dainų pateikėjas Adomas Goberis, taip pat vokiečių vargonininkas ir pianistas Gerhardas Gregoras ir kt.

Rusnėje gyveno ar tebegyvena lietuvių raštijos darbuotojai, kunigai Mykolas Gaidys, Lozorius Zengštokas, Jonas Jokūbas Šperberis, poetė bibliotekininkė Birutė Gaigalienė, poetas bibliotekininkas Juozas Kinderis, poetė, pedagogė Aldona Kazlauskienė, biologas, mokslininkas Kazys Gaigalas, agrarinių mokslų daktaras, žvejo etnografinės sodybos-muziejaus įkūrėjas Kazimieras Banys, tautodailininkas Egontas Pėteraitis ir daugelis kitų nuostabių žmonių.

Šaltiniai

  1. Rusnė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  4. Rusnė SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Rusnė loadmap.net
  6. Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 79 psl.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 185 psl.
  8. Kęstutis Demereckas laidoje „Paveldo kolekcija. Kelionė laiku po Nemuno deltą“. LRT, 2020-11-29.
  9. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 306 psl.
  10. Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
  11. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“. (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas) // Vilnius, „Algimantas“, 2005. 520 psl.
  12. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 306 psl.
  13. 1925 m. Klaipėdos krašto surašymo duomenys (vok.)
  • Rusnė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 757 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 306 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 79% (+10324-526=9798 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 19% (+2497-1824=673 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 18% (+2337-0=2337 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+189-0=189 wiki spaudos ženklai).
  • Aurimas Rapečka – redaktorius – 0% (+0-1=-1 wiki spaudos ženklai).