Rytų Karelija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Rytų ir Vakarų Karelijos

Rytų Karelija (dar vadinama Rusijos Karelija) - istorinės Karelijos rytinė dalis, susiformavusi XVII a. padalijus Kareliją.

Rytinės ir Vakarinės Karelijos atsirado po to, kai 1617 m. Stolbovo taika iki tol Rusijai (Maskvos Didžiajai Kunigaikštystei) priklausiusios Karelų žemės buvo padalintos: Vakarinę Kareliją užvaldė Švedijos karalystė, o rytinė liko Rusijai. Šiuo padalinimu buvo nustatytos apytikrės sienos tarp Rusijos ir vėliau atsiradusios Suomijos.

Rytinę Kareliją sudaro trys istoriniai subregionai: Baltoji Karelija, Onegos Karelija ir Oloneco Karelija.

Rytinė Karelija buvo administruojama kaip Archangelsko gubernija ir Oloneco gubernija. 1917-20 m. dėl jos vyko karas tarp TSRS ir Suomijos, kuri laikė Rytų Kareliją sudėtine savo valstybės dalimi. Tačiau Rusija regioną išlaikė ir ėmė administruoti kaip Karelijos ATSR. 1939-40 m. vėl vyko Žiemos karas dėl Rytų Karelijos, tačiau ji vis tiek liko Rusijos dalimi.

1940 m. teritorijoje suformuota Suomijos-Karelijos TSRS, kuri 1956 m. perorganizuota į Karelijos ATSR. 1991 m. pervardinta Karelijos Respublika.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1807-0=1807 wiki spaudos ženklai).