Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
1030
- 1030 m. legendiniai Kauno miesto įkūrimo metai.
1140
- 1140 m. arabų keliautojas ir kartografas Al Idrisi išleistame žemėlapyje mini vietovę Kaniyū, kuri tapatinama su Kauno vardu.
1361
- 1361 m. pirmą kartą Kauno vardas paminimas rašytiniame šaltinyje – Kryžiuočių ordino metraštininko Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“.
1408
1413
1463
1473
- 1473 m. minima pirmoji Kauno mokykla.
1519
- 1519 m. įsteigta pirmoji 10 lovų ligoninė.
1540
- 1540 m. minima pirmoji vaistinė.
1542
- 1542 m. liepos 26 d. į Rotušės – miesto savivaldos simbolio – pamatus įmūrytas kertinis akmuo.
1700–1800
1701
1787
- 1787 m. istoriniuose dokumentuose pirmą kartą minimas Vičiūnų pavadinimas.
1800–1900
1800
- 1800 m. Kauną nusiaubė gaisras, sunaikinęs trečdalį miesto.
1808
- 1808 m. miesto magistratą pakeitė 6 asmenų Dūma, veikusi iki 1870 m.
1812
- 1812 m. birželio 24 d. Napoleono kariuomenė pradėjo karą su Rusija: persikėlė per Nemuną ir užėmė Kauną.
1815
- 1815 m. Kaune įsteigta pirmoji ugniagesių komanda.
1836
- 1836 m. baigta tiesti Sankt-Peterburgo-Varšuvos plento Zarasų-Kauno atkarpa.
1838
1843
- 1843 m. liepos 1 d. Rusijos caro įsakymu įsteigta Kauno gubernija.
- 1843 m. spalio 29 d. Rotušės aikštėje atidengtas paminklas Rusijos pergalei 1812 m. kare.
- 1843 m. pradėtas leisti pirmasis laikraštis „Kovenskije gubernskije vedomosti“.
1844
- 1844 m. į Kauną perkelta Kražių gimnazija (įkurta 1616 m. kaip jėzuitų kolegija) ir pavadinta Kauno gubernijos gimnazija.
1845
1847
- 1847 m. įsteigtos Karmelitų kapinės.
- 1847 m. pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje garo malūnas.
- 1847 m. vasario 21 d. caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto plėtros planą (papildytas 1871 m.).
1848
- 1848 m. Maušos Zimelovičiaus spaustuvėje išspausdinta pirmoji lietuvška knyga Kaune.
1853
- 1853 m. Nemuno krantinė sutvirtinta akmens grindiniu.
- 1853 m. Vilijampolėje pradėjo veikti pirmasis Isero Bero Volfo garinis alaus bravoras, davęs pradžią Lietuvos alaus pramonei.
1854
- 1854 m. Vokietijos bendrovė „Siemens & Halske“, nutiesusi 1040 varstų ilgio telegrafo liniją Sankt Peterburgas-Varšuva, kurios viena iš šešių stočių buvo įrengta Lietuvoje, Kaune, pradėjo naujos ryšių priemonės – telegrafo tinklo statybos erą.
- 1854 m. Nemunu pradėjo plaukioti garlaiviai.
1859
1860
- 1860 m. Laisvės alėja išgrįsta akmenimis.
- 1860 m. įsteigta „Engelman“ alaus darykla ir salyklo fabrikas (Kaunakiemio g.).
1861
- 1861 m. vokiečių fotografas Antonas Rorbachas (Anton Rohrbach) padarė pirmąsias fotografijas, užfiksavusias 4 Kauno vaizdus.
- 1861 m. įsteigtos Žaliakalnio žydų kapinės (Radvilėnų pl.).
- 1861 m. atidarytas plieninis-sijinis geležinkelio tiltas per Nemuną (Žaliasis tiltas).
1862
1863
- 1863 m. pirklys R. Volfas Vilijampolėje pastatė garinį alaus bei salyklo fabriką.
- 1863 m. pradėjo vekti pirmoji garinė lentpjūvė.
1864
- 1864 m. gruodžio 3 d. iš Varnių į Kauną perkelta Žemaičių vyskupijos rezidencija ir Kunigų seminarija.
1865
1867
- 1867 m. Karmelitų rajone prie Malaja Gospitalnaja (dab. Kaunakiemio) g. įsikūrė Tilmansų metalo fabrikas.
1871
1872
- 1872 m. pastatyta Choralinė (vyriausioji) sinagoga.
1873
- 1873 m. Aleksote pastatytas Adlerio ir Rozenbliumo medvilnės fabrikas.
1876
- 1876 m. sausio mėn. įvyko rinkimai į Kauno miesto Dūmą, kurių metu išrinkta 70 miesto atstovų.
1879
1880
- 1880 m. įsteigtos Senosios Fredos (Botanikos g.) ir Aleksoto (Veiverių pl.) kapinės.
1882
- 1882 m. pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba.
- 1882 m. Vilijampolėje įkurta žydų ješiva – aukščiausia religinė mokymo institucija, rengusi rabinus.
1883
1884
- 1884 m. pastatyta valstybinė mergaičių gimnazija (Laisvės al. 95). 1916 m. pastate pradėjo veikti lietuviška „Aušros“ berniukų gimnazija.
1889
- 1889 m. prie Kauno prijungti Šančiai ir Žaliakalnio dalis.
1892
1893
- 1893 m. R. Tilmanso metalo gamykloje pradėjo veikti elektrinė – pirmoji Lietuvoje pramonės įmonės elektros jėgainė.
1895
- 1895 m. liepos 8 d. šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai suteiktas katedros rangas.
- 1895 m. rugsėjo 17 d. pašventintas Šv. Petro ir Povilo Soboras (dab. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia).
1897
- 1897 m. balandžio 1 d. Feliksas Dzeržinskis išleido nelegalų laikraštį lenkų kalba „Kowienski robotnik“ („Kauno darbininkas“).
- 1897 m. liepos 30 d. įkurtas Kauno miesto muziejus.
- 1897 m. teismo valdininko žmona Ana Press (Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13) pastatė „Centrinį viešbutį“.
- 1897 m. Isakas Pikeris savo valdoje įsteigė „Versalio“ viešbutį (Laisvės al. 88).
1898
1899
- 1899 m. pastatytas „Metropolio“ viešbutis su restoranu (Laisvės al. 68/ Daukanto g. 19).
- 1899 m. įsteigta slapta muzikos ir teatro draugija „Daina“, kuriai vadovavo muzikas Juozas Naujalis.
1900–2000
1900
- 1900 m. sausio 2 d. (n. s. sausio 15 d.) pradėjo veikti pirmoji viešoji centrinė elektrinė Lietuvoje.
- 1900 m. įsteigtos Veršvų kapinės (Vilijampolė, Atramos g.).
Šaltiniai
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. balandžio 2 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Sąrašas:Kauno istorijos datos“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Creative. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+8165-18=8147 wiki spaudos ženklai).