Sabotažas
Sabotažas (pranc. sabotage) – sąmoningas tam tikrų įsipareigojimų neatlikimas arba blogas jų atlikimas, slaptas pasipriešinimas įgyvendinti kokį nors veiksmą, sprendimą, programą. [1] Terminas kildinamas iš konfliktinių darbo santykių tarp darbdavio ir darbuotojų,[2] kai Vakarų šalyse darbuotojai ar jų grupės gadindavo darbo įrenginius, į juos įmesdami batus. Sabotažo atsiradimas siejamas su XIX a. pirmą ketvirtį Jungtinėje Karalystėje vykusiu luditų judėjimu, kai vykstant pramonės perversmui, stichiškai protestuojantys darbininkai gadindavo mašinas ir kitus darbo įrankius. Sabotažo veiksmai kovojančių pusių buvo skatinami Pirmojo pasaulinio karo ir ypač Antrojo pasaulinio karo metu.
Lietuvoje
Pagal Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso, Lietuvoje galiojusio iki 1961 m., 58 straipsnio 7 punktą buvo baudžiama už sabotažą kapitalistų naudai ir 14 punktą už kontrrevoliucinį sabotažą. Faktiškai pagal šį straipsnį buvo baudžiama už politinius („kontrrevoliucinius”) nusikaltimus.
Šaltiniai
- ↑ Sabotažas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv–Sal). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. - 601 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ http://www.etymonline.com/index.php?term=sabotage Sabotažas