Salarų kalba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Salarų kalba
Salırça/سالارچا
Kalbama: Kinija
Kalbančiųjų skaičius: 70 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Altajaus
 – tiurkų
  – ogūzų
   – salarų

Rašto sistemos: kinų raštas, arabų raštas, lotynų raštas
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2:
ISO 639-3: slr

Salarų kalba (سالارچا, Salırça) – tiurkų kalbų šeimos, ogūzų pogrupio kalba, vartojama salarų tautybės žmonių, gyvenančių Kinijoje (Činghai ir Gansu provincijose). Šią kalbą vartoja ~70 tūkst. žmonių (iš viso yra 90 tūkst. salarų).

Salarų kalba yra oficiali salarų autonominėse teritorijose – Sunhua salarų bei Dzišišan Bonano, Dongsiango ir Salarų autonominėse apskrityse.

Salarų kalba XIV a. atsiskyrė nuo kitų ogūzų kalbų, kuomet salarai patraukė į rytus ir įsikūrė Kinijoje. Laikui bėgant kalba ryškiai paveikta tibetiečių ir kinų kalbų.

Salarų kalba neturi oficialios abėcėlės. Tradiciškai ji buvo užrašoma arabišku raštu, tačiau standartizuotos perrašos nėra. Kartais naudojamas lotynų raštas, paremtas kitų tiurkų kalbų abėcėlėmis, bet jis nėra populiarus tarp salarų, todėl kalba neretai užrašoma kiniškais rašmenimis.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2464-0=2464 wiki spaudos ženklai).