Salininkai
† 1969 Salininkai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Naujininkų seniūnija | |||||||||||||||
Panaikinimo data: | 1969 m. | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
Salininkai – Vilniaus miesto dalis, esanti 5 km pietus nuo miesto centro.
Per Salininkus eina 3 pagrindinės gyvenvietės: Melioratorių, Naujoji ir Senoji.
Istorija
Salininkų kaimas ir dvaras iš istorinių dokumentų žinomas XVI amžiuje. 1629 metais dvaro ribų apmatavimo dokumente valdytojų įrašytas LDK iždininkas Mikalojus Brosnickis. XVII amžiuje dėl ribų bylinėjosi Vilniaus magistras su Vladislavu Goreckiu, Lydos pavieto iždininku („skarbny“). XIX amžiuje Salininkų dvaras susijęs su Goreckių gimine. 1828 m. Antonas Goreckis, kariškis ir poetas, 1830–1831 m. laisvės kovų dalyvis, emigravęs į Paryžių, sudarė sutartį su Vilniaus karmelitais dėl pamaldų laikymo dvare. Antono sūnus Tadas Goreckis, dailininkas, priklausęs S. Daukanto draugų ratui, jį rėmęs materialiai, vedęs A. Mickevičiaus dukrą. 1864 m. revizija rodo, kad dvare buvo 48 „revizinės sielos“. Devintame XIX amžiaus dešimtmetyje palivarke buvo 30, o kaime – 50 katalikų, gyveno ir 4 provoslavai. Antroji XIX amžiaus pusė susiejo Salininkus su Vrublevskių gimine. Vilniaus vaivadijos iždo rūmų 1923 m. saraše nurodyta dvare buvus 197 dešimtinės žemės. Vladislavas Vrublevskis II pasaulinio karo metais giminės dvare buvo ūkvedžiu. Vokiečių okupacinė valdžia dvarą paėmė reicho reikalams. Tuomet (1942 m. gegužės 27 d. visuotinio gyventojų surašymo žiniose), dvare gyveno 36 asmenys (7 šeimos).
Melioratorių gyvenvietė pradėjo kurtis 1949 m., buvusio Salininkų dvarininko V. Vrublevskio rūmuose. Buvo reikalingi mechanizatoriai, techninis personalas, darbų vykdytojai, statybininkai, raštinės darbuotojai ir kiti specialistai. Darbų vykdytojai statė gyvenamuosius namus, dirbtuves. Buvo išgręžtas artezinis šulinys, kuris tiekė vandenį melioratorių gyvenvietei. Išvalyti du užakę tvenkiniai, o vienas įrengtas naujai. Keitėsi Salininkų gyvenvietės: kilo nauji namai, dirbtuvės, bendrabučiai, katilinė, projektavimo instituto pastatas. Melioracijos pastatyta moderni autoįmonė, su didžiausiu autoparku Vilniaus rajono savivaldybėje. Atvestos gamtinės dujos.
1969 m. Salininkai prijungti prie Vilniaus miesto.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 1989 m. | |||||
1970 m.sur.[1] | 1977 m. | 1986 m. | 1989 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|
1 286 | 2 814 | 2 923 | 3 567 | ||
|
Sportas
- FK Salininkai (futbolas)
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Salininkai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Salininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 150 psl.
- ↑ Salininkai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Salininkai loadmap.net
- Salininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 616 psl.