Samoa istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Maori-rafter26.svg
Polinezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
moai, marae, heiau, langi
Tui Manua, Tui Pulota
Tui Tonga
Havajai, Rarotonga, Malietoa, Tui Viti
Kolonijos:
Britų kolonijos, Naujoji Zelandija, Prancūzų Polinezija, JAV salų teritorijos, Vokietijos Samoa
Dabartiniai politiniai vienetai:
Naujoji Zelandija, Amerikos Samoa, Havajai, Prancūzų Polinezija, Kuko Salos, Niujė, Pitkerno salos, Samoa, Tonga, Tuvalu, Valis ir Futuna

Samoa istorija - Samoa salyno istorija nuo pirmųjų žmonių atvykimo į iki dabartinių laikų. Šiuo metu Salynas yra padalintas tarp dviejų politinių vienetų - Samoa ir Amerikos Samoa.

Tui Manua

Pagrindinis straipsnis – Tui Manua.

Samoa salas apgyvendino Pietryčių Azijos žmonės, migravę į Ramiojo vandenyno salas, prieš 3000 metų[1].

Ankstyviausias Samoa salų politinis junginys, o kartu ir ankstyviausia valstybė visoje Polinezijoje buvo Tui Manua (Tu’i Manu’a), vadinta valdovo titulu. Jos kultūrinis ir politinis centras buvo Manua salynas (dab. Amerikos Samoa). Didžiausiu Tui Manua hegemonijos laikotarpiu ji valdė ne tik Samoa, bet ir salas aplinkui, įskaitant ir Tongą, kur kirtosi interesai vakarine kaimyne Tui Pulota (centras dab. Fidžyje). Tu'i Manu'a valdymo laikais Tonga ir kitos salos mokėjo duoklę.

Per kruvinus karus Tongos salynas išsilaisvino iš Tu’i Manu’a imperijos X a. viduryje, čia įsitvirtinus vietos valdovui ‘Aho’eitu, kurio tėvas buvo sudievintas Tongos vadas Tagaloa ‘Eitumâtupu’a, o motina kilmingoji Va’epopua. Šis įkūrė Tui Tonga dinastiją. Nepaisant to, Tongos valdovai savo religiniu ir kultūriniu centru laikė Samoa salyną, iš kur buvo kildinami jų dievai ir protėviai.

XI-XIII a. valdant didiesiems Tongos karaliams, buvo sukurta Tongos imperija, kuri nukariavo Samoa salas ir privertė jas mokėti duoklę. Tongos karalius turėjo pasaulietinę ir religinę valdžią. Be to Fidžis Tonga ir Samoa ne tik palaikė artimus kultūrinius ryšius, bet ir įvairių kraštų kilmingos šeimos tuokdavosi tarpusavyje.

Malietoa dinastija

Pagrindinis straipsnis – Malietoa.

XIII a. II pusėje Samoa salynas buvo pirmasis, atskilęs nuo Tonga imperijos. Tai įvyko po kruvino sukilimo ir mūšio prieš Tui Tonga laivyną. Po to salose vėl įsitvirtino vietinė dinastija - Malietoa, kuri nuo tada valdė salas. Malietoa valdė Savają, Upolu ir Tatuila, kai tuo tarpu ryčiausiose salyno salose nominalią valdžią išlaikė Tui Manua.

Malietoa dinastijos metu Samoa vėl atkūrė nepriklausomybę ir kultūrinę įtaką. Samoa karališkosios šeimos atstovės ne kartą ištekėjo už Tongos valdančiųjų dinastijų atstovų ir pernešė į Tongą daug kultūrinio paveldo.

Europiečiai Samoa salose

Pagrindiniai straipsniai – Amerikos Samoa ir Vokietijos Samoa.
Malietoa Tanumafili XX a. pr.

Olandas Jacob Roggeveen buvo pirmas europietis pamatęs Samoa krantus 1722 m. Po to salas aplankė prancūzas Louis-Antoine de Bougainville ir pavadino Samoa Navigatorių salomis 1768 m. Kontaktai buvo reti iki atvykstant anglams. 1830 m. John Williams iš Londono Misionierių Bendruomenės įkūrė misiją Samoa salose[2]. Tuo metu samoiečiai garsėjo kaip karinga ir laukinė tauta, nes kovojo su prancūzų, britų, vokiečių ir amerikiečių pajėgomis, kurios XIX a. pabaigoje vertino salas kaip papildymo punktą laivams.

Kai vokiečiai rodė vis didesnį susidomėjimą salomis, amerikiečiai pareiškė pretenzijas į jas. Britai irgi nusiuntė karius ginti interesų. Tai sukėlė aštuonerius metus trukusį pilietinį karą, kuriame kiekviena iš trijų šalių rėmė savo kovojančią grupuotę. Kiekviena šalis nusiuntė savo karinius laivus į Apijos uostą ir karas atrodė neišvengiamas, kol didelė audra paskandino ar apgadino laivus[3]. 1899 m. Berlyno sutartis padalino salas į dvi dalis: rytinė dalis atiteko JAV (Tutuila salos 1900 m. ir oficialiai Manu'a 1905 m.)[4] ir dabar vadinama Amerikos Samoa, o didesnė vakarinė dalis tapo Vokietijos Samoa, kai britai atsisakė pretenzijų mainais į Fidžį ir teritorijas Melanezijoje[5]. Pirmasis vokiečių gubernatorius buvo Wilhelm Solf, vėliau tapęs Vokietijos imperijos Kolonijų sekretoriumi. 1908 m. įkūrus Mau judėjimą ("Nuomonės judėjimas"), Vakarų Samoa pradėjo siekti nepriklausomybės.

Naujosios Zelandijos valdymas ir nepriklausomybė

Padalintas Samoa salynas

1914 m. rugpjūčio 29 d. Naujosios Zelandijos kariai išlipo 'Upolu ir užgrobė Vokietijos Samoa, nes britai paprašė perimti ten buvusią vokiečių radijo stotį[6]. 1919 m. pagal Versalio sutartį Vokietija atsisakė pretenzijų į Samoa. Nuo tada ši salyno dalis pradėta vadinti Vakarų Samoa.

Nuo Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos iki 1962 m. Naujoji Zelandija valdė Samoa kaip C klasės mandatą su Tautų Sąjungos pasitikėjimu[7]. Tuo metu salą valdė Naujosios Zelandijos pareigūnai ir jie buvo atsakingi už du didelius incidentus. Pirmasis - apie penktadalis Samoa gyventojų mirė per 1918-1919 m. gripo epidemiją[8]. Tyrimas nustatė, kad prieš atvykstant "Tahune" iš Oklando 1918 m. lapkričio 7 d., epidemijos nebuvo (Naujosios Zelandijos pareigūnai leido laivui švartuotis nesilaikant karantino), po septynių dienų Upolu kilo epidemija ir išplito po kitas salas[9].

Kitas incidentas kilo Mau judėjimui taikiai protestuojant prieš blogą Naujosios Zelandijos administracijos elgesį su samoiečiais. Tuo metu Mau judėjimui vadovavo Olaf Nelson, pusiau samojietis, pusiau švedas[10]. Nelsonas buvo ištremtas apie 1930 m., bet rėmė judėjimą financiškai ir politiškai. Naujai išrinktas Mau lyderis, didysis vadas Tupua Tamasese Lealofi, vedė taikią demostraciją į Apijos centrą 1929 m. gruodžio 28 d.[11] Naujosios Zelandijos policija bandė suimti vieną demontracijos lyderių. Kai jis pasipriešino tarp Mau ir policijos kilo peštynės. Pareigūnai pradėjo bet kaip šaudyti į minią iš automatinio ginklo[12]. Vadas Tamasese buvo nušautas į nugarą kai bandė nuraminti minią. Iš viso žuvo 11 žmonių, sužeista 50[13]. Ta diena Samoa žinoma kaip Juodasis šeštadienis. Mau augo toliau ir išliko taiki. Samoiečių pastangomis 1962 m. šalis gavo nepriklausomybę ir pasirašė Draugystės sutartį su Naująja Zelandija. Samoa yra antroji-trečioji šalis Ramiojo vandenyno regione gavusi nepriklausomybę po Naujosios Zelandijos (dėl Tongos vyksta ginčai). 2002 m. Naujosios Zelandijos premjerė Helen Clark kelionėje į Samoa oficialiai atsiprašė už abu incidentus[14][15].

1997 n. liepą buvo pataisyta konstitucija ir Vakarų Samoa tapo Samoa kaip šalį vadino JTO nuo įstojimo 1976 m.[16] Amerikos Samoa tam priešinosi, nes, jos nuomone, gali kilti nesusipratimų. Amerikos Samoa vis dar vartoja terminą Vakarų Samoa. Nors abiejų Samoa gyventojai turi bendrą kalbą ir tautybę, jų kultūra vystėsi skirtingomis kryptimis. Amerikos Samoa gyventojai emigravo į JAV ir pamėgo Amerikietišką futbolą ir beisbolą, o Samoa gyventojai emigravo į Naująją Zelandiją ir jie labiau mėgsta regbį ir kriketą. Kelionių rašytojas Paul Theroux pastebėjo, kad Samoa gyventojai labiau linkę išlaikyti savo tapatybę nei Amerikos Samoa gyventojai, kurie artimesni vakarietiškoms normoms.

2007 m. mirė 27-asis Malietoa dinastijos eilėje Malietoa Tanumafili II.

Šaltiniai

  1. [http://www.donbosco.asn.au/Bulletins/2004/mar/overview.htm Samoa an Overview
  2. History of Samoa: THE ADVENT OF THE MISSIONARY. (1830.1839)
  3. Stevenson, Robert Louis A Footnote to History: Eight Years of Trouble in Samoa, BiblioBazaar isbn1-4264-0754-8
  4. Annexation of Samoa
  5. Josiah Crosby The Future of Western Samoa, International Affairs journal, volume 24, issue 1, pages 89-99, 1948, doi 10.2307/3016954
  6. New Zealand goes to war: The Capture of German Samoa
  7. Imperialism as a Vocation: Class C Mandates
  8. The 1918 flu pandemic
  9. Guardians and Wards: (A study of the origins, causes, and the first two years of the Mau in Western Samoa.)
  10. Nelson, Olaf Frederick 1883 - 1944
  11. The Mau Movement
  12. Field, Michael, Black Saturday: New Zealand's tragic blunders in Samoa, Reed Publishing (NZ), Auckland, N.Z. 2006, isbn0790011034
  13. [http://www.teara.govt.nz/NewZealanders/NewZealandPeoples/Samoans/1/en History and migration: Who are the Samoans?
  14. New Zealand's apology to Samoa
  15. Prime Minister Helen Clark's Historic Apology
  16. [http://www.paclii.org/ws/legis/num_act/caa21997295/ Constitution Amendment Act (No 2)


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+9926-0=9926 wiki spaudos ženklai).