Samodų kalbos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Samodų
Paplitimas: Sibiras
Kalbų skaičius: 5
Kilmė:

Uralo
>Samodų

ISO 639-2:

syd

Uralic-Yukaghir.png
Klasifikacija: šiaurės samodų, pietų samodų

Samodų (samojedų) kalbosUralo kalbų šeimos grupė. Jai priklauso encų, nencų, nganasanų, selkupų, kamasinų kalbos, matorų, karagasų ir taigių tarmės. Šiaurės Rytų Europoje ir šiaurės vakarų Sibire šiomis kalbomis kalba daugiausia 30 000 žmonių.

Plačiausiai paplitusi nencų kalba, kuri vartojama kaip rašto ir oficiali kalba keliose Rusijos autonominėse apygardose. Encų ir nganasanų kalbos rašto neturi ir jomis kalba tik keli šimtai žmonių. Rašto neturinti selkupų kalba yra vienintelė išlikusi pietų samodų grupės kalba, vartojama Pietų Sibire.

Didžioji dalis samodų kalbų turi 15–25 balsines fonemas, žodžio pradžioje vengia 2 ir daugiau priebalsių, turi 3 skaičius, 5–10 ir daugiau linksnių, 3 asmenuotes (objektinę, subjektinę ir sangrąžinę), daug nuosakų ir veikslų.

Leksikoje nemažai skolinių iš rusų, tiurkų, mongolų, Jenisejaus, finougrų kalbų.[1]

Šaltiniai

  1. Samodų kalbos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 5 psl.


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3012-0=3012 wiki spaudos ženklai).