Sapiegų rūmai
Koordinatės:
| Sapiegų rūmai | |
|---|---|
 | |
| Įkurtas | XVII a. |
| Rūmų stilius | Barokas |
| Bajorų giminės | Sapiegos Kosakauskai |
| Parkas | Sapiegų parkas |
| Pastatų būklė | apleistas |
Sapiegų rūmų kompleksas – brandžiojo baroko stiliaus rūmai, Antakalnio trinitorių vienuolynas su Išganytojo bažnyčia, buvusios Sapiegos ligoninės pastatai ir parkas. Įsikūrę Vilniaus Antakalnyje, L. Sapiegos g. 3.
Statyba
Rūmus 1689–1692 metais pagal Giovannio Battistos Fredianio projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega dabartiniame Vilniaus Antakalnio mikrorajone.
Teigiama, jog dekoruojant dalyvavo Sapiegos rūmų skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti bei tapytojas en:Michelangelo Palloni.
Savininkų kaita
1700 m. po Valkininkų mūšio rūmus nusiaubė konfederacijos bajorai. Buvo niokojami pastatai, rūmuose buvę paveikslai sukapoti.
1718 m. Sapiegos kompleksą laikinai išnuomojo Mozyriaus pastalininkienei Sofijai Bagdzevičiūtei Jablonskienei.
1720 m. po rūmų statytojo mirties rūmus paveldėjo jo jauniausias sūnus Lietuvos didysis maršalka Aleksandras Paulius Sapiega, kuris 1734 m. palaidotas trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje (1744 m. jam buvo pastatytas paminklas, išlikęs iki 1865 m.).
Vėliau rūmus valdė Aleksandro Pauliaus sūnus, Palenkės vaivada, Mstislavlio seniūnas Mykolas Antanas Sapiega.
1760 m. po Mykolo Antano mirties (neturėjusio įpėdinių) rūmai atiteko jo brolio Kazimiero Leono Karolio sūnui, Lietuvos didžiajam kancleriui Aleksandrui Mykolui Sapiegai. Jo valdymo metu 1763–1765 m. prancūzų architektas Jacobas Delau tvarkė parką, fontaną, sumūryjo naują tvorą ir laiptus į rūmus ir parką.
Amžiaus pabaigoje rūmus valdė Aleksandro Mykolo sūnus, LDK artilerijos generolas Pranciškus Sapiega. Jis 1797 m. kartu su Pelagėja Potockyte rūmus su žemės sklypu ir mišku pardavė Juozapui ir Liudvikai Potockytei Kosakauskams.
Karo ligoninė
1808 m. rūmus už 10 tūkst. sidabro rublių nupirko carinė valdžia (Vilniaus miestas) ir 1809 m. pagal Vilniaus gubernijos architekto Žozefo Pusjė (pranc. Joseph Poussier, 1781–1821) pertvarkė į karo ligoninę. Vėliau pertvarkyta dar kartą 1843 m.
1862 m. pagal inžinieriaus architekto Ivano Levickio projektą rūmuose įrengta karo ligoninė perstatyta į kadetų korpusą.
Nuo 1919 m. čia veikė Vilniaus universiteto ligoninė. 1927-1928 m. kompleksas pritaikytas universiteto oftalmologijos institutui, kuris čia veikė iki II-ojo pasaulinio karo.
Restauravimas
Dabar rūmai stovi apleisti, o parkas priklauso ligoninės (VšĮ Sapiegos ligoninė) teritorijai. 2011 m. gruodį buvo pristatyti planai atgaivinti barokinį ansamblį ir pristatytas Sapiegų rūmų restauravimo projektas[1]. Šis netrukus susilaukė viešos kritikos[2].
Nuorodos
- Elena Brundzaitė-Baltrus, Sapiegų dvaro parkas, Literatūra ir menas
- Evaldas Purlys, Sapiegų rūmų ansamblio Vilniaus Antakalnyje struktūra inventoriuose iki 2010 m., Acta academiae artium Vilnensis, 2010(57):239.
- Rūta Janonienė, Sapiegų rūmai Vilniuje: raida ir interjero puošyba, Acta academiae artium Vilnensis, 2010(57):215-236.
- Antakalnio karo ligoninė (1809-1993 m.) (VU Gidas)
- VšĮ Sapiegos ligoninė (Istorija)
- „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 360 psl.