Sartai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Sartai
Vakaras prie Sartų
Vakaras prie Sartų
Lokalizacija


Žiūrėti didesniame žemėlapyje 55°47′30″N 25°49′35″E / 55.791694°N 25.826396°E / 55.791694; 25.826396 (Sartai)

Vieta Zarasų raj. ir Rokiškio raj., Lietuva
Plotas 13,32 km²
Kranto linijos ilgis 82,5 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 5,7 m
Didžiausias gylis 21,9 m
Įteka Šventoji, Audra, Kriauna, Zalvė, Zaduoja ir kt.
Išteka Šventoji
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: SartaiVikiteka

Sartai – ketvirtas pagal plotą Lietuvos ežeras, esantis šalies šiaurės rytuose, Aukštaitijoje, Rokiškio rajone ir Zarasų rajone (pietinė dalis).

Geografija[taisyti]

Sartu regioninis parkas.png

Ežeras netaisyklingo pavidalo, nusidriekęs iš šiaurės į pietus 14,8 km, didžiausias ežero plotis – 950 metrų, vidutinis – apie 500 metrų. Altitudė 100 m. Nuo pagrindinės ežero dalies į rytus atsišakoja 2 šakos, į vakarus – 3 (viena jų vadinama Audrakampiu). Ežeras rininės kilmės, sudarytas iš 6 susikertančių rinų, iš kurių giliausia – šiaurinė (gylis iki 21,9 m, yra 16–20 m gylio duburių). Vidutinis Sartų gylis svyruoja tarp 4–6 m. Sartai – ilgiausią (79 km, su salomis 82,5 km) kranto liniją Lietuvoje turintis ežeras. Kranto linija labai vingiuota, krantai žemi, smėlėti, vietomis pelkėti (Ažubalių, Žvirbliškės, Dumblynės, Paaudrio, Mėlynio pelkės), o šiaurėje aukšti, siekiantys iki 30 m. Sartų ežero dugną dengia dumblas, tik pakraščiuose, seklumose ir prie intakų žiočių yra smėlio.[1] Viduryje ežerą supa miškai (Pasarčių, Šilelio, Jaskoniškių, Kavolių šilelio, Dusetų miškai), šiaurėje ir pietuose – laukai, pievos. Šiauriniame gale pastatytas Sartų ežero apžvalgos bokštas.

Sartai netoli Dusetų
Viena ežero įlankų

Ežere yra 8 salos, iš kurių didžiausia 6,17 ha ploto vadinama „Didžiąja“ (arba Sartų) sala. Antra pagal dydį yra „Dumblynės“ sala (4,9 ha) – joje žmonės gyvena nuo seno. „Dumblynės“ sala įvardijama kaip kelių laikotarpių archeologijos paminklas, kadangi čia rastos neolito pabaigos – žalvario amžiaus pradžios ir I-ojo tūkstantmečio pirmosios pusės gyvenvietės. Vietinių gyventojų saloje rastas lobis datuojamas X–XII amžiais.[2] Visų salų bendras plotas – 13,23 ha.

Baseinas[taisyti]

Sartų ežeru iš pietų į pietvakarius prateka upė Šventoji, taip pat susrūva dar keli upeliai: Audra, Kriauna, Zalvė, Serbentupis, Vasyna, Plavelė, Ūžos upelis, Cibeikė, Ilgelė, Zaduoja, Biržupys. Jie suneša vandenis iš aplinkinių ežerų – Zalvės, Zaduojo, Ilgio, Plavio, Keležerio ir kt. Ežero pratakumas 452 % per metus.

Augalija ir gyvūnija[taisyti]

Žuvys[taisyti]

Ežere gyvena lynai, salačiai, unguriai, paprastieji kirtikliai, starkiai, ešeriai, paprastosios aukšlės, meknės, plakiai, europinės lydekos, paprastosios kuojos, paprastieji karšiai, paprastieji šamai, europiniai šapalai, paprastosios raudės, pūgžliai, paprastosios kartuolės, paprastieji karosai ir kitos gėlavandenės žuvys. 2012 m. balandžio mėn. 30 d. į Sartų ežerą išleista 200 000 vienetų iš Simno žuvininkystės poskyrio atgabentų paaugintų ežerinių arba platelių sykų jauniklių.[3]

Vaizdas:Sartai ties Bobriškiu.JPG
Įlanka ties Bobriškiu
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:

Šalies literatūroje minima, kad 1937 m. ties Kalbutiškėmis buvo sugautas 110 kg paprastasis šamas. Taip pat paminėtina, kad šiame ežere 1951 m. žiemą Kriaunų žvejai pagavo 38 kg paprastąjį šamą, 1956 m. Dusetų žvejai traukiamu tinklu sužvejojo 45 kg sveriančią europinę lydeką, o 1981 m. žvejys mėgėjas pagavo 51 kg paprastąjį šamą, kuris buvo prarijęs dvi antis.[4]

Ežere yra aptikta ir Lietuvos vandens telkiniuose gyvenančių svetimvandenių žuvų – peledžių, sidabrinių karosų bei paprastųjų karpių.

Klimatas[taisyti]

1980 m. liepos 2 d. Sartų apylinkėse buvo užfiksuota didžiausia liūtis Lietuvoje. Po gausaus lietaus, kuris be paliovos lijo 8 valandas, ežero vanduo buvo pakilęs 250 mm.

Reikšmė[taisyti]

Sartų ežeras patenka į Sartų regioninį parką, Dusetų kraštovaizdžio draustinį. Pakrantėse yra poilsiaviečių. Rytiniame ežero krante stūkso Velikuškių I piliakalnis, Velikuškių II piliakalnis, šiaurrytiniame - Bradesių piliakalnis. Prie ežero įsikūrusios gyvenvietės: Dusetos, Užtiltė, Didžiadvaris, Kavoliai, Kalbutiškės, Zabieška, Dumblynė, Ragava, Rupetos, Bobriškis, Stravai, Baršėnai, Pasarčiai, Bradesiai, Velikuškės, Zaduoja, Gipėnai, Pasartė; prie Audrakampio – Anapolis, Margėnai, Kriugiškis. Veikia 19 kaimo turizmo sodybų. Pietinėje pakrantėje, Dusetose, įrengtas paplūdimys. Rytine ežero pakrante eina kelias  178  BradesiaiDusetosDaugailiai, pietvakarine - kelias Nr.3610 (LukščiaiKalbutiškėsUžtiltė), šiaurine - kelias Nr.3608 (LaibgaliaiKriaunosJuozapava).

Manoma, kad ežerėvardis kilęs nuo žodžio sartas („raudas, šviesiai bėras“).[5]

Vaizdas:Sartu ezeras.JPG
Sartų ežeras iš šiaurinės pusės
Sartų ežero panorama prie Dusetų seniūnijos

Žirgų lenktynės[taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Sartų lenktynės.

Šalia Dusetų, žiemą ant ežero ledo, nuo 1865 m. vykdavo populiarios žirgų sporto varžybos. Šiuo metu varžybos, dėl reikalavimų trasai, vyksta Dusetų hipodrome, esančiame ant Sartų ežero pietinio kranto.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Sartai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 629 psl.
  2. grynas.delfi.lt / Sartų regioninis parkas. Apžvalgos bokštas Baršėnų kaime, 2011 m. liepos 7 d.
  3. zarasai.balsas.lt / Sartų ežere įveistos retos žuvys – sykai, 2012-05-06
  4. zarasai.lt / Gidas žvejams
  5. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 291 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.



Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Aloyzas Rapševičius – autorius (+5862-0=5862 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+1812-113=1699 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius (+266-0=266 wiki spaudos ženklai).