Sauginių kapinynas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Sauginių kapinynas
Kiti pavadinimai

Užbitės kalnas,
Užbytos kalva

Uzbytepietus2.JPG
Užbytos kalva iš pietų pusės
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija: Kužių seniūnija
Gyvenvietė: Sauginiai
Kapinių ypatumai
Naudojimas V a. - VIII a.
Objekto kodas 3291

Žiūrėti didesniame žemėlapyje


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Sauginių kapinynas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Sauginių kapinynas, vadinamas Užbitės kalnu, Užbytos kalva – plokštinis kapinynas Sauginių gyvenvietės šiaurės vakarinėje dalyje, į pietvakarius nuo Švendrės miško, Bytos upelio dešiniajame krante, 1,41 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Sauginių piliakalnio ir 1 km į šiaurę nuo sunaikinto I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Sauginių II kapinyno. Pasiekiamas iš kelio AukštelkėKuršėnai 1,3 km nuo Sauginių parduotuvės už buvusių Sauginių fermų pasukus šiaurės rytų kryptimi keliu, vedančiu į kelią DžiuikiaiVoveriškiai, už 620 m. – į kairę, šiaurės vakarų kryptimi per pievą 120 m.

Kapinynas[taisyti]

Kapinynas įrengtas pailgoje kalvoje, orientuotoje rytų-pietryčių – vakarų-šiaurės vakarų kryptimi, savo forma (šlaitai dirbtinai pastatinti, pietinėje pašlaitėje yra pylimo liekanų) ir konfigūracija (pietrytinė aikštelės dalis 2-2,4 m aukštesnė) primenančioje piliakalnį. Spėjama, kad kalvoje, supamoje Bytos upelio, galėjo būti senasis I tūkstantmečio pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžios Sauginių piliakalnis. Įrengus piliakalnį buv. Jonelaičių ežero (dab. Bubių tvenkinys) pakrantėje, kalva naudota laidoti mirusiems Sauginių gyventojams. Apie VIII a. pradėta laidoti Sauginių II kapinyne, kuris sunaikintas tiesiant kelią AukštelkėKuršėnai.

Tyrimai[taisyti]

Ariant lauką ir dirbant kitus darbus 1920-1940 m. aptikta žmonių kaulų ir kitų archeologinių radinių, iš kurių apie 10 VI a.VIII a. radinių tuo metu pateko į muziejų. 1973 m. Lietuvos istorijos institutas (vadovas Algimantas Merkevičius) ištyrė 391 m² plotą ir aptiko 36 kapus. Mirusieji laidoti nedeginti, daugelis kapų apardyti dirbant lauką ir mėgėjiškų kasinėjimų metu. rasta V a.VI a. įkapių.[1] Radinius saugo Šiaulių Aušros muziejus, 1973 m. apie 200 radinių – Lietuvos nacionalinis muziejus.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas III, I-XIII a. pilkapynai ir senkapiai, Vilnius, Mokslas, 1977 m., 101 psl. (621)

Nuotraukos[taisyti]


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+4029-192=3837 wiki spaudos ženklai).