Saulius Antanas Patackas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Saulius Antanas Patackas
    Saulius Antanas Patackas 1945 balandžio 15 d..jpg

    Gimė 1945 m. balandžio 15 d. (78 m.)
    Širvintose

    Veikla
    medikas, pedagogas, visuomenės veikėjas

    Saulius Antanas Patackas (g. 1945 m. balandžio 15 d. Širvintose) - medikas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

    Kilmė ir šeima

    Su tėvais ir broliais 1954 m. (Mama Marija, brolis Gintaras, Saulius, tėvas Antanas, viršuje brolis Algirdas)

    TėvaiAntanas Patackas (1911 m. gruodžio 5 d. Mikniškiai, Rudaminos vlsč., Seinų apskr. – 1999 m. kovo 4 d. Kaunas), teisininkas, advokatas, mokytojas, dėstytojas, fizinių mokslų daktaras, docentas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas; — Marija Patackienė (Sabaliauskaitė, 1913 m. kovo 23 d. Mišniūnai, Šešuolių valsč., Ukmergės apskr. – 2006 m. kovo 18 d. Kaunas), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

    BroliaiAlgirdas Vaclovas Patackas (1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose2015 m. balandžio 3 d. Kaune), inžinierius technologas, rezistentas, poetas, pedagogas, kovo 11 d. akto signataras, Seimo narys; — Gintaras Patackas (g. 1951 m. liepos 18 d. Kaune), poetas, vertėjas, prozininkas, dramaturgas, XX a. 9-ojo dešimtmečio literatūrinis maištininkas.

    Gimė mokytojų šeimoje 1945 m. balandžio 15d. Širvintose. Brolis Algirdas (1943 m.) jau buvo pusantrų metukų. Šeima Širvintose ilgai neužsibuvo. Šeima pokario audrų bei negandų blaškoma kėlėsi arčiau artimųjų ir 1946 m.apsigyveno Šeduvoje. Tėvai įsidarbino Šeduvos gimnazijoje mokytojais, nuomavo butą privačiame name. Mama buvo labai darbšti, laikė karvutę.

    Laikmetis buvo neramus, vyko masiniai trėmimai į Sibirą. Tarp tragiškų lietuvių tautai istorijos laikų 19441953 m. buvo vieni sunkiausių. Likimas tarsi pokštavo - artimiausioje kaimynystėje gyveno Panevėžio apskrities, Šeduvos valsčiaus MGB padalinio vadas su šeima, turėjo dukrelę Larisą. Abiejų šeimų vaikai kartu žaizdavo viename kieme, maitinosi tuo pačiu Patackų karvutės pienu ir tas išgelbėjo Patackų šeimą nuo tremties.

    Neišvengiamas kaimynas turėjo savo padorumo supratimą ir jo žodžiais tariant : ...nejaugi aš išvešiu savo kaimynus ir perspėjo Patackienę, kad į tremiamų žmonių sąrašus įtrauktas jos brolis miškininkas Zigmas (susiklosčius tam tikromis aplinkybėms tremties jam išvengti vistiek nepavyko), o Patackų šeimai patarė išvykti iš Šeduvos.

    Teroras Šeduvoje tęsėsi, buvo suimtas Šeduvos gimnazijos direktorius, bendradarbiavęs su Lietuvos partizanais. 1949 m. šeima išsikėlė į Kauną ir apsigyveno Kauno priemiestyje Aleksote. Įsidarbino mokytojais Kauno 14-oje (Julijanavos) vidurinėje m-loje.

    Moksleivio ir studijų metai

    1951 m. rugsėjo 1 d. Saulius pradėjo lankyti Kauno 14-tos vid. m-los I klasę, kuriai vadovavo mokytoja Viktorija Rimienė. Mokytoja iš pašaukimo įskiepijo pirmąją meilę knygai. Šiltas bendravimas tęsėsi visą gyvenimą iki pat mokytojos mirties.

    Vyresnėse klasėse Sauliui didžiulę įtaką padarė klasės auklėtoja lituanistė Eugenija Jankauskaitė. Atsiskleidė Sauliaus gabumai literatūrai. Eilę metų Saulius dalyvavo Kauno m. moksleivių - literatų olimpiadose, priklausė mokyklos literatų būreliui ir aktyviai jame pasireiškė.

    Į 8 mokyklos klasę atvykus naujam mokiniui Vidui Paludnevičiui, abu vaikinai tapo suolo draugais, o jų draugystė bei aktyvi visuomeninė veikla tęsėsi iki pat mokyklos užbaigimo. Abu lankė V. Liaugaudienės jaunimo dramos studiją prie Kauno Profsąjungų rūmų, suvaidino keliuose spektakliuose, dalyvavo proginiuose šventiniuose renginiuose.

    Vėliau įsijungė į mėgėjiško kino meno būrelio, prie J. Janonio popieriaus fabriko kultūros namų, veiklą. Sauliaus parašytas scenarijus buvo gerai įvertintas, bet neįgyvendintas. Kai kurių būrelio dalyvių (televizijos operatorius Stasys Dargis - http://www.kaunozurnalistai.lt/24730/) tolimesnė veikla paliko pėdsaką Lietuvos dokumentinio kino istorijoje.

    Mokyklą baigė 1962 m. ir bandė stoti į Kauno medicinos institutą (artimųjų paragintas), tačiau pirmas kartas nepavyko. Metai nenuėjo veltui. Darbas Kauno Greitosios pagalbos stotyje suteikė pasiryžimo ir 1963 m. įstoja į Kauno Medicinos instituto gydomąji fakultetą.

    Tačiau Sauliaus gyvenime būta daug keistų sutapimų ir atsitiktinumų. 1964 m. spalio 29 d. iš II kurso pašaukiamas į sovietų kariuomenę (tuo metu Sovietų sąjungoje nebuvo išimčių besimokantiems). Tarnavo Maskvos pakraštyje, vėliau tuometiniame Gorkio (dabar Nižnyj Novgorod) mieste, iš kur buvo pasiųstas į medicinos seržantų m-lą Solnečnogorske (Maskvos sritis). Mokymą užbaigus jam suteikiamas jaun. seržanto laipsnis ir toliau tarnybą tęsia Gorkio m. karinio dalinio medicinos punkte.

    1966 m.demobilizuojamas, sugrįžta į Lietuvą mokslo metams įpusėjus, kitų mokslo metų pradžios nebelaukia ir tolimesnes studijas Medicinos institute nutraukia.

    Darbinė veikla

    1966 m. įsidarbina Kauno Viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje bibliotekininku. Darbas įdomus ir naudingas pažintine bei intelektualine prasme. Biblioteka gauna retus užsienio leidinius bei periodiką, veikia spec. fondas prieinamas bibliotekos lankytojams tik su leidimais.

    1970 m. įstoja į Kauno Prano Mažylio medicinos mokyklos dantų technologų specialybęs I kursą ir 1972 m. mokyklą baigia. Pagal paskyrimą išvyksta dirbti dantų technologu Trakų centrinėje ligoninėje. 1974 m. sugrįžta į Kauną ir 1975 m. įsidarbina Prienų raj. Veiverių apyl. ligoninėje. 1982 m. liepos 16 d. neakivaizdiniu būdu baigia Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginį institutą, pradinio mokymo pedagogikos ir metodikos specialybę.

    1982 m. spalio 1 d. pradeda dirbti valandiniu, o nuo 1983 m. spalio 25 d. etatiniu dėstytoju dantų technologų profilyje Kauno Prano Mažylio medicinos m-loje.

    1993 m. gruodžio 29 d. baigia Krašto apsaugos puskarininkių mokyklos dviejų mėnesių kursą (atsitraukus nuo pagrindinio darbo). Suteikiamas jaunesniojo puskarininkio laipsnis ir motošaulio specialybė.

    1994 m. rugpjūčio 31 d. pritaikius etatų mažinimą atleidžiamas iš užimamų pareigų Medicinos mokykloje.

    1996 m. sausio 15 d. - 1999 m. birželio 2 d. darbų saugos inžinierius Kauno savivaldybės valstybinių butų komunalinio ūkio įmonėje.

    2001 m. kovo 21d. - 2001 m. balandžio 22d. Kauno apskrities statistikos v-ba. Lietuvos visuotinio gyventojų surašymo instruktorius.

    Nuo 2005 m. gruodžio 1 d. pensininkas.

    Savanoriška veikla

    Steigiamojo LPS suvažiavimo, įvykusio 1988 m. spalio 22-23 d., delegatas Kauno delegacijos sudėtyje. Kauno Medicinos m-los Sąjūdžio rėmimo grupės įgaliotinis. Aktyvus Sąjūdžio rengiamų akcijų dalyvis, parašų rinkimo dėl svarbiausių Lietuvai dalykų dalyvis.

    1989 m. balandžio mėn. išvyksta į tuometinį Leningradą platinti Sąjūdžio spaudos (leidžiamos rusų k.). Medicinos m-los vadovybė įtariai sutinka Sąjūdžio rėmimo grupės įsteigimą. Mokykla jau seniau pasižymėjus tikinčiųjų moksleivių persekiojmu, ne kartą jos vardas buvo minimas per Vatikano radiją, aprašyta LKB kronikoje. Čia veikė agresyvi komunistų partinė grupuotė, o vadovybėje ir darbuotojų tarpe dirbo KGB papulkininkas ir smulkūs skundikai. Saulius, eilę metų dirbęs grupės vadovu (po KGB kratų tėvų namuose), buvo pažemintas pareigose. 1990 m. pasikeitus vadovui generalinė linija įgavo kitą spalvą, bet ne turinį, kai kurie persidažė, komunistai pradėjo lankyti bažnyčią. Mokyklą lydėjo korupcijos šleifas, o bandę apie tai prabilti, pritaikius rafinuotas priemones, buvo atleisti iš darbo (Saulius Patackas - pritaikius etatų mažinimą, gydytoja Rūta Ignatonienė-Arminaitė - už nebūtus ir vadovybės sukurptus darbo drausmės pažeidimus).

    Savanoriškos Krašto apsaugos tarnybos (SKAT) savanoris nuo 1992 metų, savanorių natūralizacijos komisijos narys. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito 1993 m. rugsėjo mėn. 4-8d. apsilankymo metu Kaune dirbo popiežiaus apsaugoje.

    1990 m. sausio mėn. 20 - 21 dienomis atsiduria Bakų mieste (Azerbaidžanas). Oficialiais duomenimis, nuo kruvinos sovietų armijos agresijos tomis dienomis Baku žuvo 133 žmonės. Vietos gyventojų ir Bakų Medicinos m-los darbuotojų padedamas organizuoja brolio Gintaro sūnaus Gintaro Patacko (tarnavusio sovietų armijoje, dislokacijos vieta Bakų telecentras) išvadavimo akciją. Bendras planas pavyksta, kareivio sugrąžinimas į Lietuvą trunka tris dienas įvairiomis transporto priemonėmis: Baku - Derbentas - Rostovas prie Dono - Charkovas - Minskas - Lyda - Kaunas. Vėliau šią praktiką perima daugelis tėvų ir lietuvių kareivių, prasidėda masinis pasitraukimas iš sovietų kariuomenės.

    1988 m. rugsėjo 28-osios mitingo dalyvis. Daug kam tikriausiai teko girdėti prigijusį pavadinimą – „bananų balius“. Įvykis pagarsėjo kaip vienas žiauriausių sovietinės kariuomenės bei milicijos susidorojimo su protestuotojais atvejų per visą atgimimo laikotarpį.

    1991 m. sausio 13d. įvykių Vilniuje dalyvis ir liudininkas.

    Eilę metų dalyvauja rinkimų kampanijose, dirba įvairiose rinkimų apygardose komisijos nariu. 1993 m. liepos 31 d. įstoja į Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatoriai) partiją, bet išėjęs į pensiją narystę suspenduoja. Turi sukaupęs didžiulį šeimos ir giminės archyvą, audio ir video archyvą. Pats filmuoja ir dalinasi medžiaga. Aistringas keliautojas, į užsienį pirmą kartą išvyksta tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę (kelionė į Soldiną Lenkijoje). Sovietų laikais buvo pateikęs prašymą kelionei į Bulgariją, tačiau jau buvo patekęs į KGB akiratį ir buvo atsakyta. Aplankė Čekiją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Vatikaną, Austriją, Angliją, Monaką, San Mariną, Olandiją, Belgiją. Dalykiniai ryšiai iki šiol sieja su Liuksemburgu.

    1966 m. dirbdamas Kauno Viešojoje b-koje ir neblogai pramokęs anglų kalbą isitraukia į aktyvų susirašinėjimą su užsienio šalių studentais. Užmezga ryšius su Čekoslovakijos, VFR, Brazilijos ir kt. šalių studentais, o taip pat su giminaičiais Argentinoje.

    Jano Palacho susideginimas 1969 m. sausio 16d. Prahos Vaclavo aikštėje ir apie tai išgirsta žinia per BBC radiją paskatina domėtis politika. Tai virsta aistra įrašinėti į magnetofoną draudžiamus ir trukdomus užsienio balsus. Įsigija to meto gerą aparatūrą, mažinančią skleidžiamus triukšmus, kaupia metai iš metų audio archyvą, kuriame užfiksuoti pasaulio, SSSR ir Lietuvos svarbiausi politiniai įvykiai. Tėvų namuose Kaune KGB atlikinėjo kratas ir sukauptas audio, dokumentų, pogrindžio literatūros archyvas ne kartą kabėjo ant išlikimo ribos.

    Asmenybės padėjusios formuotis pasaulėžiūrai

    Iš bendraminčių užsienyje ilgiausiai draugystė tęsėsi su studentu (vėliau teatro ir kino aktoriumi) iš Brazilijos Guilherme A. Kasten. Jis apie Lietuvą nieko nežinojo, bet sužinojo viską ir tapo aktyviu Lietuvos vardo ir siekių propaguotoju Brazilijoje, pirmasis pasveikino Saulių su atgauta Lietuvos nepriklausomybe. Neakivaizdinis susitikimas su Guila įvyko San Paulo mieste jau vėliau, o tragiška jo mirtis iki šiol apgaubta nežinomybės skraiste. Žinoma toks aktyvus bendravimas su užsieniu suteikė KGB daug rūpesčių, tuo labiau Patackų šeima už savo veiklą buvo akylai stebima.

    Sauliaus draugystė su Maskvoje gyvenančiu Vladimiru Suchovu išliko iki pat jo mirties 1993 m.. Vladimiras tapo Patackų šeimos nariu. Baigęs italų kalbą dirbo Maskvos ИнЯз ir МГУ, stažavosi Italijoje. Jo bute Maskvoje rinkdavosi pažangūs Maskvos inteligentai. Įsimenanti pažintis su Rusijos - Prancūzijos poetu Nikolajumi Sarafanikovu (Николай Сарафанников), 1983 m. emigravusiu į Prancūziją.

    Vladimiras už antisovietinius išsišokimus buvo atleistas iš darbo. Dirbo naktiniu sargu cerkvėje, vėliau vertėsi privačiomis pamokomis ir vertėjavo. I993 m. priėmė katalikų tikėjimą ir krikštą pas kunigą Ričardą Mikutavičių Kaune. Marija Patackienė ir Saulius tapo krikšto tėvais. 1993 m. rudenį grįžo į Maskvą, kurioje vyko neramumai ir susišaudymai. Surastas negyvas savo bute, mirties priežąstis nenustatyta.

    Su Romualdu Zalomskiu, Kazio Preikšo pedagoginio instituto Šiauliuose studentu - lituanistu, likimas suvedė 1966 m.. Tuometinis Sauliaus darbas Kauno Viešojoje b-koje buvo priežąstis, o bendros politinės pažiūros ir gyvenimo patirtis nulėmė draugystę iki pat Romualdo mirties 2010 m. Kilęs iš Biržų, apdovanotas nepaprastais gabumais bendrauti su žmonėmis, intelektualas, lituanistas, Lietuvos patriotas. Dirbo įvairius darbus: mokytojas lituanistas, kultūros namų direktorius, masinių renginių režisierius, Maskvos teatrinio meno instituto absolventas. Bendros išvykos į Maskvą ir kitus SSSR miestus, pažintis su bendraminčiais, Lietuvos siekių ir vardo garsinimas buvo ir išliko prioritetais.

    Sauliaus pasaulėžiūrai formuotis nemažai įtakos turėjo ir kiti gyvenimę sutikti žmonės: Kauno Viešosios b-kos bibliografas Viktoras (Chuanas) Spitrys , intelektualas, vertėjas, neakivaizdinis tarpininkas Sauliaus ryšiams su giminėmis Argentinoje (pats gimęs Uragvajuje, mokėjo ispanų kalbą), kolekcionierius, uždarų diskusijų, sovietų draudžiamos literaturos ir muzikos vakarų iniciatorius.

    Maria Antonieta de Kazlauskas - mokytoja (Buenos Aires). Atstovavo ir kuravo ryšius su giminėmis Argentinoje ir ispaniškai kalbančiais lietuviais.

    Klaus Ebels - Latvijos valst. universiteto psichologijos katedros docentas. Abiejų valstybių laisvės supratimo ir demokratijos neetatinis ambasadorius gūdžiais sovietiniais laikais.

    Loreta Gerulaitytė - Kauno Medicinos instituto absolventė, gydytoja psichoneurologė, pensininkė, bendramintė iki mirties ir daugelis kitų sutiktų gerų žmonių, plačiai visuomenei nežinomų ir nesigarsinančių disidentų, nesusireikšminusių, bet Lietuvai atsidavusių ir nemažiau nuveikusių jos labui.

    Įvertinimai

    • Medalis - Darbo veteranas (1982m. Veiverių apyl. ligoninė)
    • Numerinis ženklas - Savanoriui saugojusiam Popiežių 1993.09.4-8

    Retos nuotraukos iš privataus archyvo

    Nuorodos, šaltiniai


    Parengta pagal įvairiuose šaltiniuose surastą iki 2016 m. medžiagą. Duomenys patikslinti bendradarbiaujant su Sauliumi Patacku.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 119% (+22439-7167=15272 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 21% (+3902-363=3539 wiki spaudos ženklai).