Sauserių kapinynas
| Sauserių kapinynas | ||
| ||
| Kapinynas iš šiaurės pusės. 2009 m. | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Kūlupėnų seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Kūlupėnai | |
| Kapinių ypatumai | ||
| Plotas, ha | 1.4 | |
| Naudojimas | II-XIII a. | |
| Žvalgymo metai | 1968 m., 1969 m., 1971 m., 1982 m., 1992 m. | |
| Objekto kodas | 5231 | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Sauserių kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 5231; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR513) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje (Kūlupėnų seniūnija), 1,9 km į rytus nuo Kūlupėnų, 0,6 km į šiaurės rytus nuo Minijos ir Salanto santakos, 0,5 km į pietus nuo geležinkelio Kretinga-Šiauliai tilto per Salanto upę, 0,36 km į pietus nuo kelio Kūlupėnai-Prystovai, kairiajame Salanto krante.
Kapinynas
Įrengtas upės slėnio kalvos keteroje, pailgoje šiaurės-pietų kryptimi. Rytinė dalis įsiterpia į dirbamą lauką. Centrinėje dalyje yra pylimo ir griovio apjuostos senosios Grabšyčių kapinės, kuriose auga aukšti medžiai, o rytų pusėje prie medžio kabo koplytėlė su Rūpintojėlio skulptūra. Šiaurinėje dalyje matosi buvusių bulviarūsių duobės, tarp kurių auga spygliuočiai medžiai. Į pietus nuo kapinių matosi pora kalvelių, primenančių pilkapius. Saugomos teritorijos plotas 1,4 ha.
Tyrimai
Kapinyną 1968 m. išaiškino, o 1969 m. žvalgė Ignas Jablonskis[1]. 1971 m. žvalgė Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas)[2].
Istorija
Vietos gyventojai pasakoja, kad čia buvę milžinų kapai, o XVI-XIX a. veikė Grabšyčių kaimo kapinės. Lietuvos žemės reformos metu kapinyno teritorija buvo priskirta prie Sauserių kaimo ir paversta dirbamais laukais. Ardami žemę žmonės rasdavo žalvarinių pasaginių segių, grandinėlių, geležinių ietigalių ir kitų senienų. Į pietryčius nuo kapinių buvo išverčiama daug akmenų, kuriuos žmonės palaikė pamatais ir ėmė pasakoti, kad čia stovėjusi pagoniška šventykla. Keli pilkapiai ar kapai su akmenų vainikais buvo nuardyti ir sulyginti su žemės paviršiumi. Kasant bulviarūsius šiaurinėje ir vakarinėje kalvos dalyje taip pat buvo randama įvairių senoviškų dirbinių ir akmenų vainikų.
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu[3].
Šaltiniai
- ↑ Ignas Jablonskis. Pilkapiai ir senkapiai Kretingos rajone, Sauserių kaime, 1970. – Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkos archyvas.
- ↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro biblioteka, f. 28, ap. 1, b. 14, l. 41.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 136.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3. Vilnius, 1977, Nr. 624.
Nuorodos
Kultūros vertybių registras. Sauserių senkapis, vad. Markapiais
| ||||||