Sausio 16

Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 349 dienos (keliamaisiais metais – 350 m.).

Informacija

Vardadieniai

Honoratas – Jovaras – Leikantas – Leimantas – Leimantė – Marcelijus (Marcelinas, Marcelis, Marcijonas, Marcys) – Marcelina (Marcelė, Marcė) – Marčius – Norgailas – Norgailė – Norgeda – Norgedas – Norgėlė – Norgilas – Utenis

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1919 – įkurta Valstybės kontrolės įstaiga, turėjusi kontroliuoti valstybės pajamas, išlaidas, turtą bei skolas;
• 1925 – Lietuvoje priimtas pirmasis „Akcinių bendrovių įstatymas“;
• 1941 – įkurta Lietuvos TSR mokslų akademija;
• 1991 – Vilniuje buvo laidojamos Sausio 13-osios įvykių aukos;
• 1991 – Sankt Peterburge paskelbta gedulo diena žuvusių prie Vilniaus televizijos bokšto atminimui;
• 1998 – Vašingtone pasirašyta JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos partnerystės ir bendradarbiavimo chartija, skelbianti, kad trijų Baltijos šalių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas bei saugumas yra „tikras, didelis ir nuolatinis JAV interesas“;
• 2002 – Vašingtone Prezidentas Valdas Adamkus susitiko JAV prezidentu Džordžu V. Bušu (Georhe W. Bush);
• 2003 – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pradėjo leisti žurnalą „Olimpinė panorama“;
• 2009 – Prie Seimo vykęs mitingas, kuriame protestuota prieš valdžios taupymo planus, baigėsi kruvinomis riaušėmis – policija naudojo ašarines dujas ir gumines kulkas, sužeista apie 30 žmonių [1].

Gimimo dienos

• 1883 m. – Elena Baronienė-Laumianskaitė-Laužikaitė, pedagogė, visuomenės veikėja, viena labiausiai apsišvietusių XX a. pradžios lietuvių moterų (m. 1961 m.).
• 1891 m. – Juozas Breiva, kunigas, Bažnyčios ir kultūros veikėjas, švietėjas ir lietuvybės ugdytojas, Kirdeikių parapijos steigėjas ir bažnyčios statytojas (m. 1940 m.).
• 1897 m. – Kazys Juršys, aktorius (m. 1967 m.).
• 1904 m. – Juozas Jurkūnas, Lietuvos teisininkas, teisės daktaras, visuomenės veikėjas, vienas buriavimo sporto Lietuvoje pradininkų (m. 1973 m.).
• 1910 m. – Petras Zulonas, lietuvių aktorius (m. 1982 m.).
• 1913 m. – Vaclovas Germanas, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1915 m. – Algirdas Petrulis, Lietuvos dailininkas tapytojas (m. 2010 m.).
• 1916 m. – Juozas Ąžuolaitis, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (m. 1966 m.).
• 1917 m.:
  • Leonas Kaulinis, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1987 m.).
  • Vladas Česas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (m. 2008 m.).
• 1918 m. – Jonas Kiauleikis, Lietuvos gydytojas endokrinologas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1990 m.).
• 1928 m.:
  • Galina Baužytė-Čepinskienė, Lietuvos vertėja, literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Liubomiras Kulviecas, Lietuvos fizikas, mokslo istorikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
  • Vytautas Urbonavičius, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1991 m.).
• 1929 m.:
  • Artiomas Inozemcevas, Lietuvos aktorius, režisierius (m. 2001 m.).
  • Elena Morkūnienė, Lietuvos choreografė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2001 m.).
• 1932 m.:
  • Stasys Budrys, Lietuvos dailėtyrininkas (m. 1970 m.).
  • Vladas Pavilonis, teisėtyrininkas penalistas, Vilniaus universiteto profesorius, LR Konstitucinio Teismo teisėjas, teismo pirmininkas (1999–2002 m.).
• 1935 m. – Leonas Katkevičius, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1937 m. – Igoris Ivanovas, Lietuvos ir Rusijos scenografas, tapytojas.
• 1938 m. – Stasys Skrodenis, Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas.
• 1940 m. – Albina Pugžlienė-Rainytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1941 m. – Valentinas Kadūnas, Lietuvos geologas, geochemikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1943 m. – Romualdas Grabštas, muzikas, dirigentas, „Kauno bigbendo“, vienintelio profesionalaus Lietuvoje džiazo orkestro, įkūrėjas ir ilgametis jo meno vadovas (m. 2009 m.).
• 1947 m. – Petras Tranauskas, gydytojas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Algis Povilas Kasperavičius, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1949 m. – Vladas Bagdonas, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, dainininkas.
• 1950 m. – Tadeušas Mickevičius, Lietuvos ir Šalčininkų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1954 m. – Jūratė Mykolaitytė, Lietuvos tapytoja.
• 1960 m. – Vytas Lastovka, verslininkas, viešbučio Druskininkuose savininkas.
• 1965 m. – Jordanas Kenstavičius, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Aida Šimkaitienė, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1973 m. – Paulius Sanguška, vienintelis likęs gyvas Gediminaičių dinastijos atšakos atstovas.
• 1985 m. – Gintaras Januševičius, lietuvių pianistas, konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis Europoje ir už jos ribų.
• 1986 m. – Andrius Arlauskas, Lietuvos futbolo žaidėjas, nuo 2005 m. žaidžiantis FK "Ekrano" komandoje. Jo ūgis yra 173 cm, o svoris 68 kg. 2003 m. žaidė už Lietuvos U-19 rinktinę rungtynėse su San Marino, Albanijos, Olandijos U-19 rinktinėmis.

Mirtys

• 1958 m. – Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų (g. 1874 m.).
• 1969 m. – Petras Klimas, Lietuvos teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reikalų ministras, signataras (g. 1891 m.).
• 1970 m. – Vaclovas Alksninis, Lietuvos kariuomenės karininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1902 m.).
• 1977 m. – Natalija Likevičienė, Lietuvos zoologė, biologijos mokslų kandidatė (g. 1910 m.).
• 1979 m. – Kazys Ališauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas leitenantas, istorikas (g. 1898 m.).
• 1991 m. – Petras Seibutis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1898 m.).
• 1994 m.:
  • Elena Milda Kaminskienė, Lietuvos restauratorė (g. 1933 m.).
  • Gediminas Adomaitis, literatūros tyrinėtojas (g. 1925 m.).
• 1998 m. – Alina Grinienė-Miliušytė, Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1916 m.).
• 2003 m. – Tomas Kairiūkštis, Lietuvos gydytojas patologas fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. (g. 1925 m.).
• 2008 m. – Vladas Žalnerauskas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1941 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 27 m. pr. m. e. – Romos Senatas Oktavianui Cezariui suteikė Augusto titulą;
• 929 – Kordobos emyras Abd ar-Rachmanas III priėmė kalifo titulą ir paskelbė Kordobą nepriklausomu kalifatu;
• 1412 – Medičių šeima tapo oficialiais popiežiaus bankininkais;
• 1547 – Rusijos pirmuoju caru karūnuotas Ivanas IV Rūstusis. Jis įdiegė nemažai reformų, tačiau į istoriją įėjo kaip despotas, kurio valdymo metais buvo susidorota su daugiau kaip 3 tūkst. oponentų;
• 1581 – Anglijos Parlamentas uždraudžia Katalikų bažnyčią Anglijoje;
• 1724 – caras Petras I uždraudė santuoką per prievartą;
• 1809 – sero Džono Moro (John Moore) vadovaujama Didžiosios Britanijos armija Korunos mūšyje įveikė didesnes Prancūzijos pajėgas, tačiau pats Dž. Moras žuvo kovos lauke;
• 1920 – JAV įsigaliojo „sausasis įstatymas“ – čia uždrausta prekiauti ir gaminti alkoholį;
• 1920 – Paryžiuje be JAV delegacijos įvyko pirmasis Tautų Sąjungos Tarybos posėdis;
• 1944 – JAV generolas Dvaitas Eizenhaueris (Dwight Eisenhower) buvo paskirtas vyriausiuoju sąjungininkų ekspedicinio korpuso vadu. Jam pavesta rengtis antrojo fronto Vakarų Europoje atidarymui;
• 1947 – Prancūzijos prezidentu, pirmuoju ketvirtosios respublikos prezidentu, išrinktas Vincentas Oriolas (Vincent Auriol);
• 1963 – Nikita Chruščiovas paskelbė, kad SSRS turi 100-o megatonų vandenilinę bombą;
• 1963 – pirmą karta tarptautiniu reisu skrendantį lėktuvą pilotavo moteris – anglė Ivona Poup;
• 1969 – protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją, Prahoje viešai susidegino studentas Janas Palachas;
• 1969 – kosmose susijungė sovietų laivai „Sojuz-4“ ir „Sojuz-5“ – tokia operacija kosmose buvo atlikta pirmą kartą;
• 1979 – ajatola Chomeinis (Khomeini) privertė Irano šachą išvykti į Egiptą;
• 1980 – Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė atnaujinanti diplomatinius santykius su Kinija, kurie buvo nutraukti 1976 m.;
• 1992 – po 27 metų emigracijos Prancūzijoje į Alžyrą sugrįžo ir penkių narių prezidentinės tarybos vadovu prisaikdintas buvęs disidentas Mohamedas Budiafas (Mohamed Boudiaf);
• 1992 – Salvadoro vyriausybė ir sukilėliai Meksike pasirašė Chapultepec Taikos Susitarimą, nutraukusį 12-os metų trukmės pilietinį karą, kurio metu žuvo mažiausiai 75 000-iai žmonių;
• 2001 – Kongo prezidentą Laurent-Désiré Kabila nužudė jo paties asmens sargybiniai;
• 2002 – Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba vienbalsiai įvedė sankcijas „Al Qaeda“ tinklui ir Afganistane arba už jo ribų išsibarsčiusiems Talibano judėjimo likučiams;
• 2003 – JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Columbia“ pakilo į savo paskutinį skrydį. Erdvėlaiviui vasario 1 d. leidžiantis ir pasinėrus į atmosferą, jis subyrėjo į gabalus. Žuvo visi septyni astronautai;
• 2004 – Ispanijos Konstitucinis Teismas uždraudė radikaliosios baskų separatistų partijos „Batasuna“ veiklą, kuri kaltinama turinti ryšių su teroristine organizacija ETA. Nuo 1975 m. „Batasuna“ tapo pirmąja partija, kurios veikla buvo uždrausta.

Gimimo dienos

• 1749 m. – Vitorijas Alfjeris, italų poetas, žymiausias klasicistinės italų tragedijos kūrėjas grafas, kuris parašė 19 tragedijų meilės, šeimos ir politinių kovų temomis (m. 1803 m.).
• 1853 m. – Andrė Mišelinas, prancūzų padangų gamintojas, kuris kartu su broliu Eduaru (Edouard), įkūrė „Michelin Tyre Company“ (m. 1931 m.).
• 1894 m. – Valdis Kalnruozė, latvių tapytojas (m. 1993 m.).
• 1901 m. – Fulgencio Batista y Zaldivar, Kubos vadovas, politinis veikėjas, diktatorius, generolas (m. 1973 m.).
• 1909 m. – Clement Greenberg, įtakingas JAV kritikas, susijęs su abstraktaus meno judėjimu JAV, ypatingai daug rašęs apie abstraktųjį ekspresionizmą ir palaikęs glaudžius ryšius su šios srovės tapytoju Jackson Pollock (m. 1994 m.).
• 1910 m. – Walther Schellenberg, vyriausias SD (vok. Sicherheitsdienst) specialiosios tarnybos ir kontražvalgybos vadovas (m. 1952 m.).
• 1931 m. – Johanas Rau, Vokietijos politinis veikėjas, 1999–2004 m. šalies prezidentas (m. 2006 m.).
• 1940 m. – Francas Miunteferingas, Vokietijos politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Jurijs Andrejevs, Latvijos futbolo treneris, buvęs Latvijos rinktinės vyriausiasis treneris.
• 1958 m. – Andris Škėlė, Latvijos politikas. Nuo 1995 m. gruodžio 21 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. ir nuo 1999 m. liepos 16 d. iki 2000 m. gegužės 5 d. jis buvo Latvijos Ministras pirmininkas.
• 1974 m. – Katherine Ann Moss, Anglijos supermodelis ir drabužių dizainerė, kurianti liniją Topshopui. Ji yra pasirodžiusi ant daugiau nei 300 žurnalų viršelių.
• 1975 m. – Marc Anthony Jackson, JAV krepšininkas, nuo 2007 metų rungtyniaujantis Pirėjo Olympiacos Graikijos klube.
• 1979 m. – Aaliyah Dana Haughton, JAV R&B atlikėja ir aktorė (m. 2001 m.).
• 1980 m.:
  • José Alberto Pujols Alcántara, Dominikos beisbolo žaidėjas.
  • Michelle Wild, vengrų aktorė.
  • Seidu Keita, futbolininkas, Malio rinktinės ir FC Barcelona klubo saugas.
• 1982 m. – Tuncay Şanlı, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Stoke City klubo puolėjas.
• 1983 m.:
  • Andrijus Rusolas, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Dnipro Dnipropetrovsk klubo gynėjas.
  • Andris Ērglis, latvių dainininkas ir muzikantas.
  • Emanuel Pogatetz, futbolininkas, Austrijos rinktinės ir Vokietijos SV Hannover 96 klubo gynėjas.
• 1986 m. – Paula Pareto, Argentinos dziudo imtynininkė. 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį kategorijoje iki 48 kg. 2007 m. Panamerikos žaidynėse užėmė 5 vietą.
• 1987 m. – Jake Epstein, kanadiečių aktorius.
• 1988 m. – Niklasas Bentneris, Danijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Londono „Arsenal“ klube ir Danijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2010-ųjų Pasaulio futbolo čempionato atrankoje, kur įmušęs tris įvarčius padėjo savo rinktinei patekti į Pasaulio futbolo čempionatą.

Mirtys

• 1710 m. – Higashiyama, 113 Japonijos kaizeris (g. 1675 m.).
• 1794 m. – Edvardas Gibonas, anglų istorikas ir veikalo „Romos imperijos smukimo ir žlugimo istorija“ autorius (g. 1737 m.).
• 1891 m. – Leo Delibas, prancūzų kompozitorius, Prancūzijos instituto narys (g. 1836 m.).
• 1919 m. – Roza Liuksemburg, Lenkijos ir Vokietijos kairiojo sparno politinė veikėja, marksizmo teoretikė (g. 1871 m.).
• 1957 m. – Arturas Toskaninis, „La Scala“ ir „Metropolitan“ operos teatrų bei NBC simfoninio orkestro dirigentas (g. 1867 m.).
• 1967 m. – Ivanas Meščianinovas, rusų kalbininkas, archeologas (g. 1883 m.).

Nuorodos

Vikiteka