Seda

Kitos reikšmės – Seda (reikšmės).

Seda
Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Seda
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Telšių apskritis
Savivaldybė:	Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija:	Sedos seniūnija
Gyventojų:	903 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Sedà Kilmininkas: Sedõs Naudininkas: Sẽdai Galininkas: Sẽdą Įnagininkas: Sedà Vietininkas: Sedojè
Istoriniai pavadinimai
rus. Сяды
Pašto kodas:	LT-89051
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	SedaVikiteka

Seda – miestas Mažeikių rajono savivaldybėje, 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Pietų, Rytų ir Šiaurės). Urbanistikos paminklas – miesto aikštė, į kurią sueina 6 keliai, nuo seno buvusi svarbi prekyvietė, dabar paversta skveru.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Stovi dvi medinės bažnyčios ir žydų sinagoga: Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1770 m. Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, pastatyta 1783 m. Sedos sinagoga, pastatyta 1886 ar 1890 m.

Sedos kautynėms atminti prie Švč. Mergelės Marijos bažnyčios pastatytas paminklas nelygioje kovoje žuvusiems savanoriams (skulptorius Osvaldas Neniškis, architektas Aloyzas Rimeika). Sedos dvarvietėje stovi Vytauto Didžiojo paminklas, pastatytas 1931 m. (autorius Povilas Bielskis), išlikęs sovietmečiu, restauruotas 1984 m.

Sedos dvaras

Išlikęs senas vandens malūnas, XIX a. grūdų sandėlis-magazinas

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Sedos Vytauto Mačernio gimnazija

Sedos biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Pro miestą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedulos ežeras. Apylinkėse įsteigtas Varduvos kraštovaizdžio draustinis.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Seda OpenStreetMap žemėlapyje

Seda TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Seda minima nuo XIII a., XV a. pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1529 m. per Sedą pažymėta siena tarp Kuršo vyskupijos ir Žemaitijos. 1538 m. minimas miestas, 1545 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus smarkiai nukentėjo, 1699 m. Sedą sudegino švedai.

XVII–XX a. mieste buvo Sedos sinagoga. XVIII a. 2-ojoje pusėje Seda atsigavo, 1780 m. gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą. 1886 m. balandžio 7 d. sudegė vakarinė Sedos dalis ir tik grafo K. Pliaterio pagalba gaisrininkai iš Plinkščių dvaro išgelbėjo Sedą nuo visiškos pražūties.

1941 m. Sedoje dar neprasidėjus karui ėmė kurtis partizanų būrys. II pasaulinio karo metu, 1944 m. spalio 6-7 d. įvyko Sedos kautynės. 1950 m. Seda gavo miesto teises.

2004 m. patvirtintas Sedos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Sedos valsčiaus centras	Telšių apskritis
1915–1919 m.		Sedos apskrities centras
1919–1950 m.		Mažeikių apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Sedos rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Sedos apylinkės centras	Mažeikių rajonas
1995–	Sedos seniūnijos centras	Mažeikių rajono savivaldybė	Telšių apskritis

Pavadinimo kilmė

Kazimieras Būga šio miesto vardą kildino iš vandenvardžio – netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula; vandenvardinis vietovardis). LDK žemėlapiuose žymima Schwenden vardu. XX a. 1-ojoje pusėje minima kaip Sėda.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.	1901 m.	1923 m.sur.	1970 m.sur.	1976 m.
1 815	2 062	1 851	1 821	1 800
1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.
1 679	1 500	1 309	1 138	903
Demografinės raidos histograma 500 1 000 1 500 2 000 2 500 3 000 1868 1901 1923 1970 1976 1979 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

• Sedoje 1855 m. raštininku dirbo poetas Antanas Baranauskas (1835–1902). Čia kunigų seminarijon jį paskatino stoti pirmoji lietuvių poetė, bajoraitė Karolina Praniauskaitė (1828–1859). 2003 m. Sedoje pastatytas paminklas A. Baranauskui (skulptorius telšiškis Osvaldas Neniškis).
• Sedoje gimė Lietuvos žurnalistas, redaktorius, buriuotojas, jūreivystės istorikas Venantas Butkus (1936–).

Sportas

• FK Zondra Seda (futbolas)

Šaltiniai

• Seda. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 804 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 227 psl.

• Seda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 641 psl.
• Seda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 71 psl.
• Seda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 173 psl.
• Seda. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 376 psl.
• Сяды. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 866 psl. (rus.)
• Seda. Mažeikių krašto enciklopedija. Interaktyvi enciklopedija.