Seinų apskritis (Lietuva)

Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Seinų apskritis.

Seinų apskritis (Lietuva)
← 1807 – 1941 →   →
Apskritis Suvalkų gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras:	Seinai, Lazdijai
Valsčiai:	13 (1914), 9 (1920), 7 (1933)
1807-1816:	Lomžos departamentas
1816-1867:	Vaizdas:KP województwo augustowskie COA.svg Augustavo gubernija
1867-1915:	Suvalkų gubernija
1915-1917:	Lietuvos sritis
1918-1940:	Lietuva
Gyventojų:	38 207 (1923), 48 577 (1940)

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]]

Seinų apskritis (rus. Сейнский уезд, lenk. Powiat sejneński) - 1807-1941 metais egzistavusi apskritis, kurios priklausomybė kito keletą kartų. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Augustavo, Kalvarijos ir Suvalkų apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi ir Gardino gubernijos Gardino apskritimi.

Gyventojai

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 81,924 gyventojai, iš kurių: lietuviai 59,7 %, lenkai 22,9 %, žydai 11,8 %, rusai 4,4 % ir vokiečiai 1,2 %. Apskrities miestuose gyveno 3,778 žmonės.

Istorija

Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. ši teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Trakų vaivadijai.

Seinų apskritis pirmą kartą sudaryta 1807 m. performavus Vygrių apskritį, kaip Varšuvos kunigaikštystės, Lomžos departamento apskritis. 1816–1837 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1867 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai. Reformų metu 1866 m. vakarinė apskrities dalis buvo atskirta kaip Suvalkų apskritis.

Pagal paskutinį Suvalkų gubernijos administracinį paskirstymą Seinų apskrityje buvo 13 valsčių: Berznyko, Kapčiamiesčio, Krasnapolio, Krasnavo, Kudrėnų, Lazdijų, Leipalingio, Metelių, Miroslavo, Pakrausko, Seirijų, Šventežerio, Veisiejų valsčiai ir Seinų miestas.

1915–1916 m. apskritis įėjo į Oberosto Suvalkų, 1917 m. – Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sritį.

1919 m. apskrities teritorija buvo padalinta. Dalis apskrities (ir Seinai) atiteko Lenkijai (įjungta į Suvalkų apskritį), o Lietuvai atitekusi dalis, nors ir netekusi administracinio centro, toliau buvo vadinama Seinų apskritimi, su centru Lazdijuose. Lietuva nepripažino šio padalinimo, kaip ir Vilniaus krašto okupacijos.

1941 m. liepos 17 d. Nacistinė Vokietija lietuvišką Seinų apskritį pervardijo į Lazdijų apskritį. Nuo 1944 m. Lenkijoje egzistuoja Seinų apskritis, kuri ribojasi su Lietuva. 1945 m. balandžio 14 d. buvusi Lietuvos Seinų apskritis oficialiai pervadinta Lazdijų apskritimi.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1897	~2000	81.924		1 miestas: Seinai miesteliai: Lazdijai, Seirijai, Veisiejai
1914	2124	99.300
1917	1840	39.000
1919			13 valsčių: Berznyko valsčius, Būdviečio valsčius, Gibų valsčius, Kapčiamiesčio valsčius, Krasnapolės valsčius, Kučiūnų valsčius, Lazdijų valsčius, Leipalingio valsčius, Punsko valsčius, Rudaminos valsčius, Seinų valsčius, Šventežerio valsčius, Veisiejų valsčius
1923 (išsamiau)	1263	38.207	9 valsčiai: Būdviečio valsčius, Kapčiamiesčio valsčius, Kučiūnų valsčius, Lazdijų valsčius, Leipalingio valsčius, Punsko valsčius, Rudaminos valsčius, Šventežerio valsčius, Veisiejų valsčius	4 miesteliai 246 kaimai 5 bažnytkaimiai 64 dvarai ir palivarkai 47 vienkiemiai 2 kitos gyvenvietės
1930	1169		9 valsčiai
1939	1249		7 valsčiai
1940		48.577	7 valsčiai

Valsčiai

Apskrities valsčiai 1920–1941 m.:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Būdviečio valsčius	1920–1933	Būdvietis
Kapčiamiesčio valsčius	1920–1941	Kapčiamiestis
Kučiūnų valsčius	1920–1933	Kučiūnai
Lazdijų valsčius	1920–1941	Lazdijai
Leipalingio valsčius	1920–1941	Leipalingis
Punsko valsčius	1920–1941	Sangrūda
Rudaminos valsčius	1920–1941	Rudamina
Šventežerio valsčius	1920–1941	Šventežeris
Veisiejų valsčius	1920–1941	Veisiejai