Seirijai
Seirijai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() Seirijų bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Seirijų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 788 (2011 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
SeirijaiVikiteka |
Seirijai – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 20 km į rytus nuo Lazdijų, šalia kelio 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Algirdo ir Vytauto).
![]() |
![]() |
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]()
|
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Miestelyje yra įmonė „Seirijų žirgai“, kurioje laikomi trakėnų veislės žirgai. Įmonės aikštėje galima mokytis joti ir pakeliauti Metelių RP teritorijoje įrengtais Trako botaninio draustinio keliukais |
Geografija[taisyti]
Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumoje. Į pietus nuo miestelio tvyro Seirijis. Apylinkėse aptinkama balinių vėžlių, gyvenančių iki 100 metų.
Aplinkinės gyvenvietės[taisyti] | |||||||||||
![]() |
Meteliai – 10 km Žagariai – 3 km |
Seiliūnai – 6 km | ![]() | ||||||||
Šventežeris – 11 km LAZDIJAI – 20 km |
|
Noragėliai – 7 km | |||||||||
Avižieniai – 9 km VEISIEJAI – 18 km |
Paserninkai – 3 km | LEIPALINGIS – 17 km |
|
Istorija[taisyti]
Žinomi nuo XVI a. pradžios kaip valdovo žemė, Ldk Žygimanto Senojo padovanota Jonui Sapiegai, o vėliau atitekusi Radviloms. Pirmasis Seirijų dvaro savininkas Jurgis Radvila, Vilniaus pilininkas, 1537 m. pastatydino bažnyčią, o aplink dvarą pradėjo kurtis miestelis. Seirijai kurį laiką buvo kalvinizmo centras. Boguslavas Radvila, nors ir kalvinas, 1656 m. užrašė Seirijų bažnyčiai išlaikyti 12 valakų žemės. Mirus B. Radvilai, jo duktė Karolina ištekėjo už vokiečių kunigaikščio ir jam padovanojo Seirijus.
1795 m. Seirijai atiteko Prūsijai, čia buvo karališkasis dvaras. 1815 m. kartu su Užnemune priklausė Rusijos imperijai. XIX a. pradžioje išaugo drobių audimo pramonė. 1863 m. Seirijai buvo vienu iš sukilimo židinių, o 1863 m. rugpjūčio 7 d. Felikso Kolyškos vadovaujami sukilėliai čia kovėsi su rusų caro kariuomene. 1900 m. Seirijai smarkiai apdegė.
Sovietmečiu buvo „Vienybės“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė, Kauno „Baltijos“ susivienijimo siuvimo cechas.
2003 m. patvirtintas Seirijų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1795–1815 m. | Seirijų valsčiaus centras | ? | Prūsija |
nuo 1815 m. | ? | Augustavo gubernija | Lenkijos karalystė |
XIX a. pabaiga – 1915 m. | Seirijų valsčiaus centras | Seinų apskritis | |
1919–1950 m. | Alytaus apskritis | ||
1950–1954 m. | Seirijų I apylinkė ir Seirijų II apylinkė | Lazdijų rajonas | |
1954–1995 m. | Seirijų apylinkės centras | ||
1995– | Seirijų seniūnijos centras | Lazdijų rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Seirijai yra vandenvardinis vietovardis – pavadinimas kilęs nuo greta telkšančio ežero Seirijo, kuris savo ruožtu kilęs nuo Seiros upės vardo, kuris yra jotvingiškos kilmės.
Gyventojai[taisyti]
Demografinė raida tarp 1900 m. ir 2011 m. | |||||||
1900 m. | 1970 m.sur.[6] | 1982 m.[7] | 1986 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
4 007 | 1 095 | 1 110 | 1 216 | 933 | 788 | ||
|
Žymūs žmonės[taisyti]
- Seirijuose gimė lietuvių dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966). Gimtojo namo vietoje stovi paminklinis akmuo su įrašu.
- Gimė Bronius Kazys Balutis (1880–1967), diplomatas.
- Sigitas Tamkevičius, arkivyskupas, baigė Seirijų vidurinę mokyklą.
- Mokėsi ir gyveno žinoma profesorė Danutė-Teresė Ramonaitytė.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Seirijai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Серее. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 29А (58) : Семь озер — Симфония. С.-Петербургъ, 1900., 695 psl. (rus.){{#subobject:Seirijai (Серее, ESBE) |Straipsnis=Seirijai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Серее |Žodyno tomas=Т. 29А (58) |Žodyno puslapis= 695 psl. }}
- ↑ Seirijai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Seirijai loadmap.net
- ↑ Seirijai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 177 psl.
- ↑ Seirijai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 76 psl.
- Seirijai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 645 psl.
- Seirijai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 545 psl.
- Seirijų krašto istorija
|