Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia

Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia


Religija	Krikščionys → Katalikai
Vyskupija	Kaišiadorių vyskupija
Dekanatas	Elektrėnų katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta	1783 m.

Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Vilniaus apskritis
Savivaldybė:	Elektrėnų savivaldybė
Seniūnija:	Semeliškių seniūnija
Gyvenvietė:	Semeliškės
Adresas	Užupio g. 22
Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia stovi Semeliškių miestelyje, Strėvos krante, 13 km į pietus nuo Elektrėnų. Pastatyta apie 1783 m., viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje, joje yra vienas seniausių Lietuvoje Semeliškių varpas.

Istorija

Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, Strėvos kairiajame krante. Ldk Aleksandras Jogailaitis 1501 ir 1502 m. bažnyčiai skyrė fundaciją, 1506 m. klebonui leido laikyti smukles. Iki 1511 m. Semeliškių bažnyčia gaudavo dešimtinę iš Žiežmarių dvaro 1637 m. klebono jurisdikoje buvo 18 valstiečių šeimų.

1655 m. per karą su Rusija bažnyčia sudegė. 1664 m. atstatyta. 1699 m. vėl sudegė. Manoma, kad ji tais pačiais metais atstatyta. Apie 1770 m. pastatyta medinė prieglauda. Nuo 1772 m. vyksta Šv. Roko atlaidai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1782 m. bažnyčia buvo sunykusi, bet tebestovėjo. Greta senosios 1783 ar 1786 m. pastatyta nauja bažnyčia.

1868 m. Vilniaus gubernatorius pritarė stačiatikių dvasininkijos prašymui uždaryti bažnyčią ir joje įrengti cerkvę. Generalgubernatorius nesutiko. 1901 m. bažnyčia buvo sumenkusi. 1902 m. parengtas naujos mūrinės bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido. 1912 m. senoji medinė bažnyčia suremontuota. Ji garsėjo Šv. Roko atlaidais. 1905 m. kunigas Jonas Masiulis bažnyčioje pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai.

Juozapas Būčys (1872–1946, palaidotas šventoriuje), Semeliškėse klebonavęs nuo 1935 m., katekizavo tik lietuvių kalba. Vikaras Alfonsas Petraitis pastatė kleboniją, vikariją, parapijos salę. Kunigas J. Vaišnora su parapijiečiais 1949–1953 m. bažnyčią suremontavo.

Nuo 1977 iki 2002 m. parapijoje klebonavo kun. Romualdas Šalčiūnas, vėliau kun. Gintautas Antanas Jančiauskas.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, stačiakampe apside. Virš stačiakampių fasado durų įrengtas arkinis langas su baltais rėmais. Frontono centre - mažas apskritas langelis. Šoninės sienos suskaidytos trimis siaurais piliastrais ir turi po 5 didelius langus. Sienos apmuštos gulsčiomis lentelėmis, išskyrus absidos vidų. Vidus 3 navų. Šventorių juosia stulpinė tvora su metalinėmis grotelėmis. Viduje barokinis, XVIII a. altorius, kurį sudaro stalelis ir profiliuotuose rėmuose įtaisyti Šv. Kazimiero ir Jėzaus Nazariečio paveikslai.

Šalia šventoriaus stovi varpinė. Joje yra du XVIII a. varpai ir seniausias visoje Lietuvoje varpas – 1442 m. varpas su gotiniu įrašu. Šventoriaus kampe yra 1857 m. pastatyta medinė koplyčia.