Romuvos apskritis
Romuvos apskritis Landkreis Friedland | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m. | ||||
Valstybė: | Prūsijos karalystė | |||
Apygarda: | Karaliaučiaus apygarda | |||
Administracinis centras: | Bartų Romuva |
[[Kategorija:Šablonas:Country data Prūsijos karalystė istoriniai administraciniai vienetai]]
Frydlando apskritis (vok. Landkreis Friedland, 1818–1819 m. Sempopolio apskritis, vok. Landkreis Schippenbeil, 1927–1945 m. Barštyno apskritis, vok. Landkreis Bartenstein) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – nuo 1818 m. Sempopolis, nuo 1819 m. Bartų Romuva, nuo 1845 m. Dumnava, nuo 1902 m. Barštynas.
Istorija
Apskritis sudaryta prūsų bartų žemės viduryje iš Vokiečių ordino Frydlando ir Kroicburgo apskričių. Joje buvo 4 miestai – Bartų Romuva, Barštynas, Domnuva ir Šipenbeilis, 73 seniūnijos ir 1 valstybinis dvaras.
Po Antrojo pasaulinio karo šiaurinė apskrities dalis atiteko TSRS, didesnioji pietinė – Lenkijai.
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]
Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
1890 | 42 708 | n.d. | 456 | 181 |
1900 | 40 908 | 39 638 | 695 | |
1910 | 41 556 | 40 040 | 985 | |
1925 | 43 189 | 41 923 | 1 028 | 139 |
1933 | 44 638 | 43 130 | 1 279 | 130 |
1939 | 48 696 | 45 937 | 1 660 | 22 |
Literatūra
- Heimat Bartenstein. Zsgest. v. Willi Piehl. 2. Auflage. Rendsburg: Möller, 1956.
- Stadt und Kreis Bartenstein. Ostpreußenblatt 19, 1968.
Šaltiniai
Nuorodos
|