Senovės Makedonija

Graikijos istorinis regionas: Makedonija (Μακεδονία)

Šalis	Makedonijos regionas
Tautos	Makedonai
Valstybingumas	808-168 m. pr. m. e.
Miestai	Aigai, Pela, Tesalonikai

Senovės Makedonija – istorinis regionas ir valstybė (Makedonijos karalystė), gyvavusi I tūkstm. pr. m. e. Balkanų centrinėje dalyje (dab. Makedonijos regione). Jos gyventojai buvo antikiniai makedonai. Jos kultūrinis centras buvo dabartinėje Graikijos Makedonijoje, tačiau ilgainiui ji ėmė valdyti visą istorinį Makedonijos regioną. Dabartinės Makedonijos valstybės dalis tuo metu buvo vadinama Pajonija.

Geografija

Makedonijos regiono žemėlapis

Regionas buvo vienas iš negraikiškai kalbančių („barbariškų“) Senovės Graikijos istorinių regionų, kuris pietuose lietėsi su Tesalija (riba buvo ties Olimpo kalnu), vakaruose – su Epyru (skyrė Pindo kalnai), rytuose – su Trakija. Šiaurėje buvo Pajonija.

Pats regionas nebuvo geografiškai ir kultūriškai vieningas, ir buvo dalijamas į daug smulkesnių subregionų:

Žemutinė Makedonija (gr. Ἠμαθία)
- Botija – svarbiausias, žemumų regionas, iš kurio kilo Makedonijos karalystė, drėkinamas Ludijo, Aksijo, Haliakmono upių.
- Pierija – pajūrio žemumų sritys į pietus nuo Botijos
- Bizaltija, Krestonija – kalnuotos sritys į rytus nuo Botijos.
- Migdonija, Chalkidikė, Antemus, Botikė – regionai Chalkidikės pusiasalyje, kolonizuoti graikų.
- Sintikė, Edomantikė, Edonis, Pieris – ryčiausios teritorijos, esančios netoli Trakijos ir gyventos trakų genčių.
Aukštutinė Makedonija (gr. Ἄνω Μακεδονία) – kanuotos teritorijos į vakarus nuo Botijos, kurios skirstytos į subregionus Deriopas, Linkestis, Eordaja, Orestis, Elimėja, Paravaja ir Timfaja.

Istorija

Valstybė senovėje

Makedonijos plėtra

Pagrindinis straipsnis – Argeadai.

Senovės Makedonijos valstybė susiformavo I tūkst. pr. m. e. I pusėje derlingame Botijos subregione. Turbūt VIII a. pr m. e. pabaigoje ar VII a. pradžioje čia įsitvirtino Argeadų dinastija, kuri kildino save iš Argolidės regiono. Tuo metu buvo įkurta senoji Makedonijos sostinė Aigai. Pamažu valdovų įtaka konsolidavo visą Botiją. VI a. pr. m. e. karalystė buvo trumpam nukariauta Achemenidų Persijos, bet Aleksandras I (495–450) sugrąžino nepriklausomybę.

Jau V a. pr. m. e. Makedonijos karalystė ėmė plėsti savo teritorijas į kalnuotas sritis rytuose ir pietuose, iki 431 m. pr. m. e. užimdama Migdoniją, Krestoniją, Bizaltiją, Pieriją. Po šios plėtros, apie 400 m. pr. m. e. sostinė buvo perkelta į Pelą. Šiek tiek vėliau, valdant Amynthas III (393–370), Makedonija išplėtė teritorijas į Vakarus, užimdama visą Aukštutinę Makedoniją. Taip susikūrė Makedonijos lyga – makedonų genčių konfederacija, valdoma iš Pelos.

Tuo pat metu Makedonijos pajūrio regionai (Chalkidikė, Antemus, Botikė) jau buvo aktyviai kolonizuoti graikų, ir čia įsikūrė daugybė nepriklausomų polių, kurie 478 m. pr. m. e. įsijungė į Delo sąjungą, o apie 430 m. pr. m. e. susibūrė į Chalkidikės lygą, vadovaujamą Olinto miesto.

Pati Makedonijos karalystė buvo toli nuo kitų graikų miestų valstybių, todėl mažai kišosi į Klasikinės Graikijos karus ir sąjungas. Nepaisant to, IV a. pr. m. e. ji palengva įsitraukė į graikų pasaulio įvykius.

Ekspansija

Makedonija 336 m. pr. m. e.

Pagrindiniai straipsniai – Filipas II ir Aleksandras Makedonietis.

Valdant Filipui II (359–336 m. pr. m. e.) Makedonijos karalystė pertvarkė savo armiją ir pradėjo sparčią ekspansiją.

358 m. pr. m. e., mirus Pajonijos (šiaurėje) karaliui, Makedonija pradėjo su ja karą ir privertė Pajoniją tapti jos vasale. Tais pačiais metais sumušusi Ilyriją, Makedonija užsitikrino saugumą šiaurėje ir Epyro paramą. Tais pačiais metais Filipas sudarė sąjungą su Tesalija. Ši, priklausiusi Tėbų hegemonijai, paprašė Makedonijos pagalbos vidiniuose nesutarimuose, ir Filipas palaikė Lariso valdančiosios dinastijos prašymą.

357 m. pr. m. e. Filipas II plėtė šalį į rytus, kur užėmė trakų gyvenamus Sintikės, Edomantikės, Edonio, Pierio regionus. Jiems vėliau prigijo pavadinimas Macedonia adjecta. Tai pavyko padaryti nugalėjus vietos pajūrio graikų miestus, ypač didžiausią jų – Amfipolį.

Iki 354 m. pr. m. e. susikirto Filipo ir Antrosios Atėnų imperijos interesai dėl Chalkidikės lygos. Šis susikirtimas paskatino neramumus Atėnų imperijoje (Sąjungininkų kąrą) ir jos suirimą. Chalkidikės lygos miestai perėjo į Makedonijos pusę, ir šalis užsitikrino priėjimą prie jūros. Chalkidikės miestai-valstybės buvo nusiaubti per Olinto karą (349–348) ir galutinai prijungti prie Makedonijos.

356–352 m. pr. m. e. Graikijoje vykstantis Trečiasis Šventasis karas leido Makedonijai pirmą kartą aktyviai įsikišti į Graikų reikalus. 346 m. pr. m. e. Makedonija tapo lemiama jėga, pabaigusia graikų karus, ir tokiu būdu įgijusia čia sprendžiamąją galią. Netrukus po to Makedonijos vasale tapo Trakija. Filipo užkariavimus pabaigė 339 m. pr. m. e. Graikijoje kilęs Ketvirtasis Šventasis karas, kurį Makedonija pabaigė kitais metais, per 338 m. pr. m. e. Cheronėjos mūšį. Šio mūšio metu beveik visa Graikija tapo pavaldi Makedonijai, ir čia sukurta šiai pavaldi Korinto lyga.

Pilypo II sūnus Aleksandras Makedonietis (356–323 m. pr. m. e.) išplėtė Makedonijos valdas, trumpam sukurdamas galingą imperiją, rytuose siekiančią Indo upę.

Makedonija po Aleksandro

Makedonija II a. pr. m. e.

Pagrindinis straipsnis – Antigonidai.

Po Aleksandro Makedoniečio mirties jo generolai pradėjo kovoti dėl valdžios, suardydami jo imperiją į keletą naujai įkurtų karalysčių. Makedonija, valdžiusi visą Balkanų pusiasalį, su sostine Tesalonikuose, buvo viena jų. Šioje karalystėje tarpusavyje kovojo dviejų dinastijų, Antipatridų ir Antigonidų atstovai, iš kurių galutinai įsitvirtino pastarieji. Antigonidai Makedonijos soste buvo iki 146 m. pr. m. e., kai juos galutinai nugalėjo romėnai.

Karai su Roma

Pagrindinis straipsnis – Makedonijos karai.

Nuo 215 m. pr. m. e. Roma kišosi į Graikijos reikalus. Dėl to kilo Pirmasis Makedonijos karas, o 198 m. pr. m. e. – Antrasis Makedonijos karas. 171 m. pr. m. e. Roma paskelbė Makedonijai dar vieną karą. Makedonijos armija neprilygo romėnams, o karalius Persėjas nesugebėjo graikų miestų įtikinti jam padėti. 168 m. pr. m. e. Makedonija buvo nugalėta, Persėjas buvo pagautas ir nugabentas į Romą. Nuo tada Makedonija buvo įjungta į Romos imperiją, joje įkurta Makedonijos provincija.