Serbų kalba
| Serbų kalba српски, srpski | |
|---|---|
| Kalbama: | Serbija, Bosnija ir Hercegovina (įskaitant Serbų respubliką), Juodkalnija, Kroatija, Vokietija, Rumunija |
| Kalbančiųjų skaičius: | 12 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | 63 |
| Kilmė: |
indoeuropiečių |
| Oficiali kalba: |  Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija
|
| ISO 639-1: | sr |
| ISO 639-2: | scc/srp |
| ISO 639-3: | srp |
Serbų kalba – slavų kalbų grupei priklausanti kalba, kuria daugiausia kalbama Serbijoje. Ši kalba valstybinė: Serbijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje. Iš viso serbiškai šnekančiųjų yra beveik 11,5 mln. žmonių. Serbų kalba nežymiai skiriasi nuo kroatų kalbos (skiriasi iš esmės tik tuo, kad serbų kalba naudoja kirilicą, o kroatų – lotynų rašmenis), ir jos kartais vadinamos vienu serbų-kroatų kalbos pavadinimu. Juodkalnijoje valstybinė kalba yra juodkalniečių. Kai kurie kalbotyrininkai šią kalbą laiko serbų kalbos tarme.
Serbiškai kalba taip pat dalis gyventojų Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (apie 400 tūkst. žm.), Rumunijoje (27 tūkst.), Rusijoje (5 tūkst.), Turkijoje (20 tūkst.).
Serbų kalba – viena iš retų kalbų, kur oficialiai naudojamos dvi rašto sistemos (kirilica ir lotynų raštas).
Nuorodos[taisyti]
- scc SIL ISO 639 kalbos kodo „scc“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „scc“)
- srp Etnologijos kalbos kodo „srp“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „srp“)
| |||||||||||||||||
