Severouralskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Severouralskas
rus. Североуральск
   Coat of Arms of Severouralsk (Sverdlovsk oblast).png      Flag of Severouralsk (Sverdlovsk oblast).png   
St. peter and paul church in severouralsk russia.jpg
Severouralsko cerkvė

Severouralskas
Koordinatės:60°09′00″N 59°56′00″E / 60.15°N 59.933333°E / 60.15; 59.933333 (Severouralskas)
Laiko juosta: (UTC+6)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Uralo federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Sverdlovsko sritis
Įkūrimo data: 1758 m. (miesto teisės – nuo 1944 m.)
Gyventojų: 31 126 (2010 m.)
Altitudė: 200 m
Pašto kodas: 624480
Tel. kodas: +7 34380
Tinklalapis: www.adm-severouralsk.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: SeverouralskasVikiteka


SeverouralskasRusijos miestas Sverdlovsko srityje, rajono administracinis centras, įsikūręs prie Vagrano upės, už 440 km į šiaurę nuo srities centro Jekaterinburgo. Artimiausia geležinkelio stotis už 8 km – Boksitai.

Severouralskas – boksitų kasybos ir perdirbimo pramonės miestas, turintis 31,1 tūkst. gyventojų (2010 m.). Miestą supa šachtininkų gyvenvietės.

Geografija

Miestas pastatytas šiaurės Uralo kalnų rytinėje dalyje, plačiame slėnyje prie Obės baseinui priklausančių Vagrano ir Kolongo upių santakos. Apylinkėse dominuoja besidriekiančios kalvos, apaugusios spygliuočių mišku.

Istorija

Miesto herbas iki 2003 m.

Miestas skaičiuoja savo istoriją nuo 1758 m., čia radus geležies bei vario rūdų telkinius ir įkūrus Petropavlovskio gyvenvietę. Vietiniai gyventojai taip pat užsiiminėjo aukso plovimu. 1908 m. čia buvo 624 gyventojai. 1931 m. rasti boksitų telkiniai. Naujoms statyboms kaip darbo jėga 1933 m. čia buvo perkelta iš daugelio TSRS vietų represuotų asmenų. 1944 m. Petropavlovskis pavadintas Severouralsku, prie jo prijungta eilė kaimyninių gyvenviečių, suteiktos miesto teisės.

Pramonė

Severouralskas - vienas iš stambiausių Rusijos boksitų pramonės centrų. 2006 m. jo šachtose iškasta 200 mln. t rūdos. Nors naudingųjų iškasenų telkiniai tėra išnaudoti 40 %, tačiau padidėjusios gavybos išlaidos dėl boksitų sunkėjančio prieinamumo mažina jų rentabilumą. Apylinkių boksitų rūdų sudėtyje esama iki 60 % aliuminio oksidų. Miesto pagrindinė įmonė – Šiaurės Uralo boksitų kasykla (Северо-Уральский Бокситовый Рудник, СУБР), kurią kontroliuoja RUSAL.

Miesto apylinkėse taip pat plėtojama geležies rūdos ir klinčių kasimo ir perdirbimo, statybinių medžiagų, miško pramonė.

Kultūra, švietimas

Mieste veikia 5 bendrojo lavinimo mokyklos, 11 darželių–lopšelių, mokykla–intenatas, meno ir dailės, profesinio mokymo mokyklos ir licėjai, tarpmokyklinis mokymo kombinatas. Taip pat atidarytas Uralo valstybinio universiteto filialas. Mieste yra kultūros klubai „Strojitel“, „Sovremennik“, kraštotyros muziejus, centrinė biblioteka. Iš kultūros paminklų pažymėtina šv. Petro ir Povilo cerkvė (1767 m.).

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+4440-114=4326 wiki spaudos ženklai).