Sidžilmasa

Sidžilmasa — Almoravidų imperijos sudėtyje

Sidžilmasa (Sijilmassa) – miestas oazė Maroke į pietus nuo Feso, šiaurės vakarų Sacharos dykumos pakraštyje prie Zizo upės ir Rasani miesto (Mekneso-Tafilaleto regionas).

Istorija

Sidžilmasą 757 m. įkūrė Sufritai ir miestas iki XI a. buvo pagrindiniu transsacharinės prekybos centru. Šis kelias vedė iš Ganos imperijos į šiaurės Afriką ir buvo vadinamas vakarų Afrikos aukso keliu. Du šimtmečius miestas klestėjo ir statėsi. Abu l-Muntasirui Aljasai (790-823 m.) valdymo metais Sidžilmase buvo pastatyta gynybinė siena su 12 vartų, 8 iš jų buvo geležiniai, rūmai su sodais, visuomeniniai pastatai, mečetė ir sudėtinga aplinkinių žemių drėkinimo sistema. 958 m. Sidžilmasą užėmė Fatimidai, — miesto mokesčiai sudarė pusė to meto Fatimidų pajamų. 987 m. miestą užėmė Kordobos Omejadai vadovaujami Ziri ibn Atijos. 1054 m. Sidžilmasą užėmė Almoravidai, o 1056 m. Abubakras ibn Umaras malšindamas berberų sukilimą Sidžilmasą sugriovė ir miestas prarado prekybos punkto statusą. Niekas negalėjo pagalvoti, kas per du šimtmečius atsitiks su klestinčiu miestu. Valdant Almoravidams ir Almochadams Sidžilmasas buvo tik kariniu postu ir dislokuotos įgulos saugojo imperijos pietryčių sieną. Istoriniai šaltiniai skelbia, kad XIV a. miestas dar funkcionavo ir Marinidų valdymo laikais buvo atstatytas. Bet 1363 m. prasidėjus šalyje suirutei ir 1393 m. pilietinio karo metu, Sidžilmasas labai nukentėjo. 1393 m. miestiečiai sukilo, nužudė Sidžilmaso gubernatorių, sugriovė miesto gynybinę sieną ir pasitraukė į aplinkinius kaimus (arab.: ksar). XVII a. viduryje Alauitų dinastijos viešpatavimo pradžioje Mulai Ismailas ibn Šerifas (Moulay Ismail Ibn Sharif) Sidžilmasą atstatė ir dislokavo čia įgulą. 1818 m. klajoklių gentys galutinai sugriovė Sidžilmasą, kurio griuvėsiai išliko iki šių laikų.

Nuorodos

• Sidžilmasa — archeologinis Maroko miestas