Sigitas Jegelevičius
Sigitas Jegelevičius (1938 m. sausio 10 d. Vabaliuose – 2014 m. vasario 22 d.) – istorikas, achyvistikos ir Lietuvos archyvų istorijos specialistas, Socialinių mokslų daktaras, VU docentas.
Kilmė ir šeima
Išsilavinimas
1957 m. baigė Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą. 1957–1959 m. studijavo Vilniaus universitete, o 1959–1962 m. – Maskvos valstybiniame istorijos ir archyvistikos institute.
Darbo ir veiklos patirtis
1962–1972 m. dirbo Archyvų valdyboje prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vyr. moksliniu bendradarbiu, vyr. inspektoriumi, skyriaus vedėju. 1964–2000 m. dėstė Vilniaus universitete. 1966–1972 m. - VU Istorijos fakulteto dėstytojas, 1972–1979 m. - vyr. dėstytojas, 1976–1988 m. - prodekanas, nuo 1980 m. - docentas, 1987–2000 m. - Naujosios istorijos katedros vedėjas, 1997–1998 m. - VU istorijos fak. e. dekano pareigas.
Mokslinių interesų sritys: archyvistika, archyvotyra, šaltinotyra, XIX-XX a. Lietuvos istorija (ypač 1918–1940 m. vidaus politika; pasipriešinimas okupacijoms; 1941 m. Birželio sukilimas; Vokietijos-SSRS karas). Daugiau kaip 150 mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų, kelių mokymo knygų ir žinynų autorius, istorijos šaltinių publikacijų sudarytojas, knygų bendraautoris.
1992–2014 m. VU IF tęstinio mokslo darbų leidinio „Lietuvos istorijos studijos“ redkolegijos atsakingasis sekretorius.
1991–2000 m. tarnavo KASP 821 kuopoje eiliniu kariu, grandies vadu, skyriaus vadu, būrio vadu.
Akademinė ir mokslinė veikla
1938 m. sausio 10 d. Vabaliuose (Nemunaičio parapija, Alovės valsčius), ūkininkų šeimoje. 1949 m. baigęs Vabalių pradžios mokyklėlę, mokslus tęsė Nemunaičio septynmetėje mokykloje ir 1952 m. ją baigė su pirmąja laida.
1957 m. baigė Alytaus 1-ąją (dabar – Dzūkijos) vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete 1957–1959 m. studijavo istoriją.
1962 m. baigė prestižinį Maskvos valstybinį istorijos ir archyvistikos institutą (dabar – Rusijos humanitarinis universitetas). Specialybė: istorikas ir archyvistas.
1962–1972 m. dirbo Archyvų valdyboje Vilniuje (karjera: nuo vyr. mokslo darbuotojo iki skyriaus vedėjo). Kartu nuo 1966 m. dėstė Vilniaus universitete, o nuo 1972 m. dirbo tik universiteto Istorijos fakultete. 1976 m. apgynė istorijos mokslų kandidato (dabar – humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją „Lietuvos valstybinių archyvų raida 1918–1970 metais”.
Karjera universitete: vyresnysis dėstytojas. Istorijos fakulteto prodekanas (1976–1988), docentas (1980), Istorijos fakulteto laikinasis dekanas (1997-03-01–1998-02-28), Naujosios istorijos katedros vedėjas (1987–2000). Specializacija: XIX–XX a. Lietuvos istorija (ypač domisi Vokietijos ir TSRS karo laikotarpiu), archyvotyra, šaltinotyra.
Nuo 2000 m. pensininkas. 2000–2007 m. dirbo Naujosios istorijos katedros docentu neužimdamas etato ir be atlyginimo. Istorijos fakulteto tarybos narys (nuo 1976 m. iki šiol), universiteto tarybos narys (1989–1999). Istorijos fakulteto mokslo darbų leidinio „Lietuvos istorijos studijos” redaktorių kolegijos atsakingasis sekretorius (nuo pirmojo tomo 1992 m. iki šiol).
Istorikų profesinėje spaudoje, rinkiniuose ir kituose leidiniuose bei periodikoje paskelbė per 150 straipsnių, recenzijų, esė, tekstų istorijos vadovėliuose. Dalyvauja Alfredo Bumblausko rengiamose šviečiamosiose televizijos laidose.
Mokslo interesai
Pedagoginis-metodinis darbas
Dėstyti kursai
Ekspertinė ir visuomeninė veikla
Įvertinimai
2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius 2005 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis 2006 m. Sausio 13-osios atminimo medalis
Bibliografija
„Nemunaitis ir jo parapija“, Vilnius, 2002 m. "Lietuvos archyvų problema 1989-1990 m. politinėje kovoje" ("Lietuvos istorijos studijos", 1992 m.)
"Holokaustas Lietuvoje: skaičių pinklėse" ("Lietuvos istorijos studijos", 1997 m.)
"Lietuvos archyvai: penkiasdešimt sovietmečių. Laimėjimai ir praradimai" ("Lietuvos archyvai", 1998 m.) "SSRS-Vokietijos karas:sovietinės istoriografijos klišės" (Sovietinė Lietuvos istoriografija: teoriniai ir ideologiniai kontekstai", 1999 m.) "Tautos teisė sukilti" ("Tautos teisė sukilti", 2001 m.) "Okupacija ir kolaboravimas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais" ("Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Lenkijoje: sąsajos ir ypatumai 1939-1956", 2004 m.) "Dialogai ir konfliktai: arkivyskupas Mečislovas Reinys Vilniuje (1939-1944)" ("Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis", 2004 m.) "Kun. Alfonso Lipniūno pastoracinė ir visuomeninė veikla Vilniuje (1940-1943)" ("Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis", 2005 m.) "Lietuvos Laikinoji Vyriausybė" ("Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis", 2005 m.) "Birželio sukilimo varomųjų jėgų klausimu" ("Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis", 2006 m.) "Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo frontas Lietuvoje 1941 metų birželį" ("Karo archyvas", 2006 m.) "Vilniaus Universiteto istorija 1579-1994", Vilnius, 1994 m. bendraautoris, sudarytojas "Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918-1940)", Vilnius, 1997 m. bendraautoris "Vilnius - Jėzuitų akademija - Universitetas 1579 -1999" Vilnius, 1999 m. bendraautoris "Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.", Panevėžys, 2003 m. bendraautoris "Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919-2004", Kaunas, 2005 m. bendraautoris "Lietuvos vidaus reikalų istorija", Vilnius, 2008 m. bendraautoris "Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai", Vilnius, 2009 m.; 2012 m. bendraautoris "Lietuvių tautos sukilimas. 1941 m. birželio 22-28 d.", Vilnius, 2011 m. bendraautoris "Augustinas Janulaitis. Praeities tyrimo rūpesčiai", Vilnius, 1989 m. sudarytojas "Ukmergės dekanato vizitacija. 1784", Vilnius, 2009 m. sudarytojas "Ukmergės dekanato topografinis aprašymas. 1784", Vilnius, 2013 m. sudarytojas
Nuorodos, šaltiniai