Sigutė Valiuvienė
| Sigutė Valiuvienė | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1931 m. gegužės 25 d. Šiauliuose |
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) | Vytautas Valius |
|
| |
| Veikla | Lietuvos dailininkė grafikė
|
|
| |
| Alma mater | Vilniaus dailės institutas |
Sigutė Valiuvienė (g. 1931 m. gegužės 25 d. Šiauliuose) – Lietuvos dailininkė grafikė.
Biografija
1956 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. [1]
Kūryba
Daugiausia kuria estampus ir knygų iliustracijas vaikystės ir motinystės temomis. Nuo 1956 m. dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Italijoje, Čekoslovakijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Apdovanota diplomais knygų meno parodose, grafikos tienalėse Taline.
Svarbesni kūriniai: linoraižinių ciklas „Motina ir vaikas“ (1966–1968 m.), „Šeima“ I, II, III (1968) „Sodauto“ I, II, III (1970 m.), litografijų ciklai „Žvejo vaikai“ ir „Vaikai ir miestas“ (1963 m.), freskos „Motinystė“ (1975 m.), „Lietuvos piliakalnių legendos“ (1984 m.) ir kt. Yra sukūrusi ekslibrisų.
Bibliografija
Žymiausios iliustruotos knygos, eksponuotos tarptautinėse knygos meno parodose:
- Salomėja Nėris. Eglė žalčių karalienė, 1961 m.
- Antanas Vienuolis. Užkeiktieji vienuoliai, 1964 m.
- Ona Miciūtė. Pavasarėlio puokštė, 1969 m.
- Janina Degutytė. Saulėtos dainelės, 1972 m.
- Maironis. Jūratė ir Kąstytis, 1979 m.
- Martynas Vainilaitis. Spalvoti nykštukai, 1986 m.
- Gulbė karalienė, lietuvių liaudies pasaka, 1987 m. – Tokijo leidyklos HOLP SHUPPAN konkursinis užsakymas
- Vytė Nemunėlis. Tėvų nameliai brangūs, 1994 m.
Įvertinimas
- 1997-1998 m. Lietuvos valstybinė stipendija darbų ciklui „Vilniaus pilies legenda“ (pagal Vaižgantą) ir „Milžinkapis“ (pagal V.Krėvę).
Šaltiniai
| ||||||