Sirijus
| Epocha J2000 | |
|---|---|
| Spektrinė klasė | A1 V/DA2 |
| Fizikinės charakteristikos | |
Sirijus (α CMa) – ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė, pagrindinė Didžiojo Šuns žvaigždyno žvaigždė. Ji gali būti matoma visose žemės gyvenamose vietovėse, Lietuvoje matoma žiemą. Sirijus yra viena iš artimiausių žvaigždžių.
Sirijus turi palydovę žvaigždę – baltąją nykštukę (Sirijus B), kurios masė artima Saulės masei. Sistemos amžius apie 200 - 300 mln. metų. Iš pradžių tai buvo dvi melsvos žvaigždės, didesnė komponentė B absorbavo energiją ir medžiagą iš mažesnės ir maždaug prieš 120 milijonų metų Sirijus B (raudonoji milžinė) numetė išorinius sluoksnius ir tapo baltąja nykštuke.
Sirijus kartais vadinamas Šuns Žvaigžde (nes yra Didžiojo Šuns žvaigždyne). Senovės graikams ir egiptiečiams diena, kai Sirijus paryčiais tapdavo matomas prieš Saulės patekėjimą (vasaros pradžia) - tada prasidėdavo „šuns dienos“ (nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio). Polineziečiams šis momentas buvo svarbus navigacijai Ramiajame vandenyne.
Su Sirijumi susijusios kelios neišspręstos keistenybės:
- senovės stebėtojai Sirijų apibūdindavo kaip raudoną žvaigždę, nors dabar ji yra melsvai balta. Galimybę, kad tai susiję su žvaigždžių evoliucija astronomai atmeta, nes keli tūkstančiai metų yra per trumpas laikotarpis.
- yra prielaida, kad Afrikos dogonų gentis žinojo apie nematomą Sirijaus žvaigždę palydovę dar prieš ją atrandant europiečiams.
Mitologija
Sirijus nuo seniausių laikų buvo svarbus įvairių tautų kultūroje. Sirijus buvo garbinamas Nilo slėnyje (moteriškas žvaigždės vardas buvo Sothis) gerokai prieš įkuriant Romą. Daugelis senovės Egipto šventyklų pastatytos taip, kad žvaigždės šviesa pasiektų vidinius altorius. Žvaigždės buvo laikomos dievo Ra vaikais.
Kita
Sirijaus planeta naudojama kaip vienas pagrindinių žaidimo istorijos objektų linksmoje šaudyklėje, pavadinimu Serious Sam.
| ||||||