Sitalas
Sitalas (angl. sital) - kristalinės struktūros stiklas, kurių sudėtis parinkta taip, kad kai kurios sudėtinės dalys stimuliuotų jo kristalizavimąsi. Užima tarpinę padėtį tarp stiklo ir keramikos. Gaminamas Rusijoje, jo analogai Vakarų Europoje ir JAV vadinami cervit ir zerodur.
Stiklų gamyboje dėl lokaliojo kristalizavimosi stiklas darosi nevienalytis, blogėja ji savybės. Tuo tarpu parinkus tinkamą sudėtį galima gauti tolygų kristalizavimąsi, kurio dėka susidaro ir vienalytė mikrokristalinė medžiaga.
Sitalai yra 2 tipų - fotositalai ir termositalai.
Sitalai yra tvirtos baltos arba nuo šviesiai pilkos iki rudos spalvos medžiagos. Pasižymi mechaniniu atsparumu, dideliu šilumos laidumu, dideliu temperatūrinio ilgėjimo koeficientu, patenkinamas elektrines savybes.
Egzistuoja šlako sitalai, gaminami iš šiluminių elektrinių šlako.[1] Jie gaminami ir iš katilinių pelenų, metalurgijos šlakų. Jie yra chemiškai atsparūs. , todėl naudojami rezervuarų vidinių paviršių padengimui, kaip statybinės konstrukcijos (latakai, vamzdžiai, plokštės ir taip toliau)
Panaudojimas
Naudojami mikroschemų, elektroninių įtaisų bei elementų gamybai.
Chemiškai atsparūs šlako sitalai naudojami rezervuarų vidinių paviršių padengimui, kaip statybinės konstrukcijos (latakai, vamzdžiai, plokštės ir taip toliau).
Sitalas naudojamas astronominių veidrodžių gamybai. Iš sitalo pagamintas Molėtų observatorijos 165 cm skersmens teleskopo veidrodis.
Nuorodos
- ↑ Yatsenko E.A. etc (2009) SYNTHESIS OF Glass for obtaining slag sitals based on slag from heat-and-power plants. In: Glass and Ceramics Vol. 66, Nos. 9 – 10, 2009
| ||||||