Skaudvilė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Skaudvilė
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   H-Skaudvile.jpg   
Skaudvile 2011.jpg

Skaudvilė
Koordinatės:55°24′25″N 22°34′59″E / 55.407°N 22.583°E / 55.407; 22.583 (Skaudvilė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija: Skaudvilės seniūnija
Gyventojų: 1 422 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Skaudvìlė
Kilmininkas: Skaudvìlės
Naudininkas: Skaudvìlei
Galininkas: Skaudvìlę
Įnagininkas: Skaudvilè
Vietininkas: Skaudvìlėje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-73028


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: SkaudvilėVikiteka

Skaudvilė – miestas Tauragės rajono savivaldybėje, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės, Žemaičių aukštumos pietinėse nuokalnėse, daugiausia kairiajame Ančios krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Urbanistikos paminklas, miesto planas – spindulinis.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia, pastatyta 1797 m., su XIX a. varpine
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Skaudvilės gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Skaudvilės biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Skaudvilės atodanga

Šiauriniu ir vakariniu miesto pakraščiu teka Ančia, miestas daugiausia išsidėstęs kairiajame jos krante. Šiauriau miesto į ją įteka Suvirkštė, į Skaudvilės tvenkinį įteka Inkstilas. Pietiniu Skaudvilės pakraščiu teka Klūpys, kiek toliau į rytus – Trišiūkštė.

Šiaurės rytinėje miesto dalyje yra Skaudvilės atodanga, dar toliau ta pačia kryptimi, jau už miesto stūkso du Ivangėnų piliakalniai, dar vadinami Karšuvos vardu. Skaudvilės rytuose stūkso Nosaičių piliakalnis – dar vadinamas Skaudvilės piliakalniu. Pietvakarinis Skaudvilės pakraštys ribojasi su Ančios geomorfologiniu draustiniu.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Skaudvilė OpenStreetMap žemėlapyje

Skaudvilė TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Skaudvilės policijos nuovada

Spėjama, kad XIII–XIV a. dabartinėje Skaudvilės teritorijoje buvo gyvenvietė kitu pavadinimu, bet XV a. pradžioje sunykusi.

Dabartinei Skaudvilei pradžią davė Skaudvilės dvaras, minimas nuo 1645 m. Pati Skaudvilė pirmąkart minima nuo 1760 m. kovo 11 d. popiežiaus Klemenso XIII privilegijoje, kuria Žemaičių vyskupui Antanui Tiškevičiui leista Skaudvilėje įsteigti Šv. Kryžiaus broliją. XVIII a. vykdavo prekymečiai, kurių metų prekeivių atvykdavo net iš Anglijos ir Švedijos. 1860 m. minima Skaudvilės sinagoga. 1884 m. įkurta Skaudvilės vaistinė. Sparčiausiai miestelis augo XIX a. nutiesus geležinkelį Ryga-Tilžė ir Rygos-Karaliaučiaus plentą.

Po baudžiavos panaikinimo Skaudvilė tapo valsčiaus centru, įsteigta policija, pradinė mokykla, vėliau teismas ir paštas (už 2 km Pužų kaime). 1915 m. Skaudvilė tapo apskrities centru, įkurtas karinis aerodromas, nuo Lauksargių nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau, paplovus šį geležinkelį ties Batakiais, nutiestas platusis geležinkelis, kuris jau aplenkė Skaudvilę.

1936 m. miesto centre rastas Skaudvilės lobis – sidabro lobis, beveik 2 kg įvairių juvelyrinių dirbinių ir sidabro lydinių. Spėjama, kad lobis siekia XIV a. II pasaulinio karo metais naciai žudė žydus ir kitus gyventojus (iš viso ~1300).

1950 m. Skaudvilė tapo miestu ir rajono centru. 1952 m. atidaryta ligoninė su poliklinika. Po trejų metų sudarytas generalinis miesto planas: išplečiamas gatvių tinklas, pastatyta vidurinė mokykla, nauji kultūros namai, universalinė parduotuvė, restoranas, administracinis pastatas ir daug individualiųjų ir daugiabučių namų. 1962 m. panaikintas Skaudvilės rajonas. 1963 m. įkurta internatinė pagalbinė mokykla. Sovietmečiu mieste veikė „Jiesios“ eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos, „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimo ir Tauragės sūrių gamyklos cechai. 1975 m. prie Skaudvilės sutyvuliavo 25 ha dydžio Skaudvilės tvenkinys.

2005 m. patvirtintas Skaudvilės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1645 m. Batakių valsčius
18611915 m. Skaudvilės valsčiaus centras Raseinių apskritis
19161919 m. valsčiaus centras? Skaudvilės apskrities centras
19191950 m. Skaudvilės valsčiaus centras Tauragės apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Skaudvilės rajono centras Klaipėdos sritis
19531962 m.
19621995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Skaudvilės apylinkės centras Tauragės rajonas
1995 Skaudvilės seniūnijos centras Tauragės rajono savivaldybė Tauragės apylinkė


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Miesto vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Skaudvilis, kuri minima 1645 m. Batakių valsčiaus dokumentuose 19 kartų; pavardė aptinkama ir dabar. Gali būti, kad ilgą laiką gyvenvietės vardas buvo daugiskaitinis – Skaudviliai (minimas dar XIX a. pabaigoje), ir tik vėliau susiformavo lytis Skaudvilė. Neatmetama, kad Skaudvilė yra tiesiog tarmiška asmenvardžio Skaudvilis daugiskaita.[6]

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2011 m.
1846 m. 1868 m. 1897 m.sur. 1900 m. 1923 m.sur. 1938 m.
442 712 1 390 1 413 1 362 2 800
1970 m.sur.[7] 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
2 661 2 600 2 465 2 436 2 140 1 720

Žymūs žmonės[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Skaudvilė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Скавдиле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 30 (59) : Сим — Слюзка. С.-Петербургъ, 1900., 157 psl. (rus.){{#subobject:Skaudvilė (Скавдиле, ESBE) |Straipsnis=Skaudvilė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Скавдиле |Žodyno tomas=Т. 30 (59) |Žodyno puslapis= 157 psl. }}
  3. Скавдвиле. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 617 psl. (rus.)
  4. Skaudvilė SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Skaudvilė loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 193–195 psl.
  7. Skaudvilė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 215 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 282 psl.
  • Skaudvilė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. - 796 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  • Skaudvilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 21 psl.
  • Skaudvilė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 210 psl.
  • Skaudvilė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 165 psl.
  • Iš Skaudvilės krašto žmonių gyvenimo (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 220 p. – ISBN 978-9955-18-236-8
  • Nuo Skaudvilės aukštumų pažvelgus (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. – 184 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-18-526-0
  • Apie Skaudvilę

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+7482-532=6950 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius (+737-397=340 wiki spaudos ženklai).