|
Skaudvilė
Kitos reikšmės – Skaudvilė (reikšmės).
| Skaudvilė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Lua klaida Modulis:Žodynas eilutėje 129: attempt to perform arithmetic on a nil value. | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
  Skaudvilė | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Tauragės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Tauragės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Skaudvilės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 1 427 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-73028 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
SkaudvilėVikiteka | |||||||||||||||
Skaudvilė – miestas Tauragės rajono savivaldybėje, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Urbanistikos paminklas, miesto planas – spindulinis.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Medinė Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia, pastatyta 1797 m., su XIX a. varpine
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Skaudvilės gimnazija
|
.svg){kind=small} Skaudvilės biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
| Vaizdas:Map symbol post office 02.png Paštas |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Skaudvilė įsikūrusi Žemaičių aukštumos pietinėse nuokalnėse. Šiauriniu ir vakariniu miesto pakraščiu teka Ančia, miestas daugiausia išsidėstęs kairiajame jos krante. Šiauriau miesto į ją įteka Suvirkštė, į Skaudvilės tvenkinį įteka Inkstilas. Pietiniu Skaudvilės pakraščiu teka Klūpys, kiek toliau į rytus – Trišiūkštė.
Šiaurės rytinėje miesto dalyje yra Skaudvilės atodanga, dar toliau ta pačia kryptimi, jau už miesto stūkso du Ivangėnų piliakalniai, dar vadinami Karšuvos vardu. Skaudvilės rytuose stūkso Nosaičių piliakalnis – dar vadinamas Skaudvilės piliakalniu. Pietvakarinis Skaudvilės pakraštys ribojasi su Ančios geomorfologiniu draustiniu.
| Skaudvilė TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Istorija
Spėjama, kad XIII–XIV a. dabartinėje Skaudvilės teritorijoje buvo gyvenvietė kitu pavadinimu, bet XV a. pradžioje sunykusi.
Dabartinei Skaudvilei pradžią davė Skaudvilės dvaras, minimas nuo 1645 m. Pati Skaudvilė pirmąkart minima nuo 1760 m. kovo 11 d. popiežiaus Klemenso XIII privilegijoje, kuria Žemaičių vyskupui Antanui Tiškevičiui leista Skaudvilėje įsteigti Šv. Kryžiaus broliją. XVIII a. vykdavo prekymečiai, kurių metų prekeivių atvykdavo net iš Anglijos ir Švedijos. 1860 m. minima Skaudvilės sinagoga. 1884 m. įkurta Skaudvilės vaistinė. Sparčiausiai miestelis augo XIX a. nutiesus geležinkelį Ryga-Tilžė ir Rygos-Karaliaučiaus plentą.
Po baudžiavos panaikinimo Skaudvilė tapo valsčiaus centru, įsteigta policija, pradinė mokykla, vėliau teismas ir paštas (už 2 km Pužų kaime). 1915 m. Skaudvilė tapo apskrities centru, įkurtas karinis aerodromas, nuo Lauksargių nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau, paplovus šį geležinkelį ties Batakiais, nutiestas platusis geležinkelis, kuris jau aplenkė Skaudvilę.
1923 ir 1937 m. Skaudvilė degė. 1927 m. išparceliuotas Skaudvilės dvaras. 1936 m. miesto centre rastas Skaudvilės lobis – sidabro lobis, beveik 2 kg įvairių juvelyrinių dirbinių ir sidabro lydinių. Spėjama, kad lobis siekia XIV a. II pasaulinio karo metais naciai žudė žydus ir kitus gyventojus (iš viso ~1300).
1950 m. Skaudvilė tapo miestu ir rajono centru. 1952 m. atidaryta ligoninė su poliklinika. Po trejų metų sudarytas generalinis miesto planas: išplečiamas gatvių tinklas, pastatyta vidurinė mokykla, nauji kultūros namai, universalinė parduotuvė, restoranas, administracinis pastatas ir daug individualiųjų ir daugiabučių namų. 1962 m. panaikintas Skaudvilės rajonas. 1963 m. įkurta internatinė pagalbinė mokykla. Sovietmečiu mieste veikė „Jiesios“ eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos, „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimo ir Tauragės sūrių gamyklos cechai. 1975 m. prie Skaudvilės sutyvuliavo 25 ha dydžio Skaudvilės tvenkinys.
2005 m. patvirtintas Skaudvilės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1645 m. | Batakių valsčius | ||
| 1861–1915 m. | Skaudvilės valsčiaus centras | Raseinių apskritis | |
| 1916–1919 m. | valsčiaus centras? | Skaudvilės apskrities centras | |
| 1919–1950 m. | Skaudvilės valsčiaus centras | Tauragės apskritis | |
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Skaudvilės rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Skaudvilės apylinkės centras | Tauragės rajonas | |
| 1995– | Skaudvilės seniūnijos centras | Tauragės rajono savivaldybė | Tauragės apylinkė |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Skaudvilis, kuri minima 1645 m. Batakių valsčiaus dokumentuose 19 kartų; pavardė aptinkama ir dabar. Gali būti, kad ilgą laiką gyvenvietės vardas buvo daugiskaitinis – Skaudviliai (minimas dar XIX a. pabaigoje), ir tik vėliau susiformavo lytis Skaudvilė. Neatmetama, kad Skaudvilė yra tiesiog tarmiška asmenvardžio Skaudvilis daugiskaita.[6]
Gyventojai
 | |||||||||
| 1846 m. | 1868 m. | 1897 m.sur. | 1900 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1938 m. | 1959 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 442 | 712 | 1 390 | 1 413 | 1 463 | 1 362 | 2 800 | 2 723 | ||
| 1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 2 661 | 2 600 | 2 465 | 2 436 | 2 140 | 1 720 | 1 427 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
- Jonas Fledžinskas (1885–1965), kooperatininkas, politinis veikėjas.
Šaltiniai
- ↑ Skaudvilė. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Скавдиле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 30 (59) : Сим — Слюзка. С.-Петербургъ, 1900., 157 psl. (rus.){{#subobject:Skaudvilė (Скавдиле, ESBE) |Straipsnis=Skaudvilė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Скавдиле |Žodyno tomas=Т. 30 (59) |Žodyno puslapis= 157 psl. }}
- ↑ Скавдвиле. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 617 psl. (rus.)
- ↑ Skaudvilė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Skaudvilė loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 193–195 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Skaudvilė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 851 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 282 psl.
- Skaudvilė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. - 796 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Skaudvilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 21 psl.
- Skaudvilė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 210 psl.
- Skaudvilė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 215 psl.
- Skaudvilė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 165 psl.
- Apie Skaudvilę
- Iš Skaudvilės krašto žmonių gyvenimo (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 220 p. – ISBN 978-9955-18-236-8
- Nuo Skaudvilės aukštumų pažvelgus (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. – 184 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-18-526-0
| ||||||||||||||