Galvos smegenų žievė
Galvos smegenų žievė (lot. cortex cerebri) – tai nervinių ląstelių sluoksnis smegenų apsiausto paviršiuje. Tai svarbiausia centrinės nervų sistemos dalis, nes ji yra aukščiausio lygio integracinės nervinės veiklos materialioji medžiaga. Sudaryta iš pilkosios medžiagos. Storis 2-5 mm, abiejų pusrutulių paviršiaus plotas apie 0,22 m², žievėje yra apie 14-15 milijardų nervinių ląstelių (0,1 mm² yra apie 215 nervinių ląstelių). Joje gausu įvairaus gylio vagų ir vingių. Skiriamos 4 smegenų žievės skiltys:
- Kaktos skiltis esanti po kaktikauliu; atsako už kalbą, raumenų judesius, veiklos planavimą bei sprendimų priėmimą;
- Momens skiltis viršugalvyje; apima abiejų pusrutulių juntamosios žievės dalis;
- Pakaušio skiltis užpakalinėje galvos dalyje; apima abiejų pusrutulių regos sritis;
- Smilkinių skiltis, esanti virš ausų ir apimanti klausos sritis.
skiriamos ir dar dvi papildomos dalys - sala ir limbinė skiltis.
Sluoksnių kiekis žievėje nuo 5 iki 8, tačiau standartiškai tyrinėjant ją laikoma, kad jų yra 6, kaip ir embrioniniu laikotarpiu, paskutinio ketvirčio metu, visose naujosios žievės sluoksnių yra 6.
- Molekulinis sluoksnis, esantis arčiausiai paviršiaus
- Išorinis grūdėtasis sluoksnis
- Išorinis piramidinių nervinių ląstelių sluoksnis
- Vidinis grūdėtasis sluoksnis
- Vidinis piramidinių nervinių ląstelių sluoksnis
- Verpinių nervinių ląstelių sluoksnis
Smegenų žievėje įvairūs mokslininkai išskiria laukus ir nevienodą jų skaičių: A. Campbell (1905 m.) - 20, K. Brodmanas (1909 m.) - 47, broliai C. ir O. Vogt (1919 m.) - 200 laukų. Neurologai labiausiai pripažintas skirstymas - Brodmano. Žievė pagal funkciją skirstoma į tris dideles dalis: sensorinę, motorinę ir asociacinę (ši užima didžiausią plotą).
| ||||||