Sofija Horvataitė-Tiškevičienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Sofija Horvataitė-Tiškevičienė
Tyszkiewicz Zofia.jpg
Horwat
Horwat

Gimė 1837 m.
Mirė 1919 m. lapkričio 24 d. (~82 m.)
Palanga

Tėvas Aleksandras Horvatas
Motina Klotilda Volodkavičiūtė
Sutuoktinis(-ė) Juozapas Tiškevičius
Vaikai

Sofija Tiškevičiūtė
Juozapas Tiškevičius (vyresnysis)
Aleksandras Tiškevičius
Vladislovas Tiškevičius
Antanas Tiškevičius
Juozapas Tiškevičius
Feliksas Tiškevičius
Marija Tiškevičiūtė
Sofija Tiškevičiūtė-Dembinska
Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska
Jonas Motiejus Tiškevičius
Kazimieras Tiškevičius


Veikla
Lietuvos bajorė, Horvato herbo (Pobogo herbo atmainos) didikė, grafienė.

Sofija Horvataitė-Tiškevičienė (lenk. Zofia z Horwattów Tyszkiewicz; 1837 m. – 1919 m. lapkričio 24 d. Palangoje, Palangos vls.., Kretingos aps.) – Lietuvos bajorė, Horvato herbo (Pobogo herbo atmainos) didikė, grafienė, filantropė.

Lentvario dvaras – Juozapo ir Sofijos Tiškevičių šeimos rezidencija 18601875. Dail. Napoleonas Orda, 1871 m.
Kretingos dvaras – Juozapo ir Sofijos Tiškevičių šeimos rezidencija 18751891 m. Dail. Napoleonas Orda, 1871 m.

Biografija

Kilusi iš vengrų kilmės LDK didikų Horvatų giminės. Tėvas Aleksandras Horvatas. Motina Klotilda Volodkavičiūtė. Brolis Aleksandras Horvatas, seserys Felicija Sofija Grabovska (g. ~ 1830 m.) ir Jadvyga Kienevičienė (18361916 m.).

Užaugo Rečicos vėliavininko, ilgamečio Kijevo gubernijos bajorų maršalkos Aleksandro Horvato šeimos rezidencijoje Barbarovo dvare prie Pripetės upės Minsko gubernijoje, mokytis su seserimis ir motina buvo išvykusi į Vakarų Europą.

Šeima

1860 m. birželio 29 d. Barbarove ištekėjo už Rusijos imperijos kariuomenės karininko, grafo, Vilniaus generalgubernatoriaus adjutanto Juozapo Tiškevičiaus.[1] Gyveno Vilniuje, šeimos užmiesčio rezidencijoje Lentvario dvare, nuo 1875 m. – naujoje šeimos rezidencijoje Kretingos dvare. Rūpinosi šeimai priklausančių dvarų administravimu ir ūkine veikla. Pagimdė 12 vaikų, iš kurių užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Taip pat įsivaikino ir užaugino trys nesantuokinius vyro vaikus – sūnų ir dvi dukras.[2]

Sofija ir Juozapas Tiškevičiai. Fot. Otto van Bosch, Frankfurtas prie Maino, 18821885 m.

Sofijos vaikai:

Dvarai

Sofija Tiškevičienė valdė Dimitravo, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarus. Vilniuje jai priklausė rūmai Trakų g. 10.[3]

Kretingos dvaro ligoninėje įkūrė ir išlaikė našlaičių, senelių ir invalidų prieglaudą.

Literatūra

Šaltiniai

  1. Juozapas Tiškevičius II. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 325 psl.
  2. Helena Klotylda z Tyszkiewiczów Ostrowska. Połąga i Kretynga za życie mojego ojca. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 127
  3. Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmai, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Trakų g. 10. – Kultūros vertybių registras


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5921-0=5921 wiki spaudos ženklai).