Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Solifliukcija (lot. solum – dirvožemis, fluctio - tekėjimas), lėtas plastiškas atitirpusio šlaitų dirvožemio ir kitokio puraus grunto slinkimas; viena kriogenezės formų.
Vyksta daugiausia daugiamečio ir sezoninio įšalo srityse, aukštuose kalnuose. Gruntas slenka dėl savo svorio. Slinkimo greitis – keletas centimetrų per metus, kai kada keli šimtai metrų per valandą; priklauso nuo šlaito polinkio ir dispersinių nuosėdų kiekio.
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. balandžio 1 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Solifliukcija“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Gediminas, Rencas. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1149-0=1149 wiki spaudos ženklai).