Spalio 31
Rgs – Spalis – Lap | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
28 | 29 | 30 | 31 | |||
2024 |
Spalio 31 yra 304-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 305-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 61 diena.
Informacija
Šventės
Vardadieniai
Alfonsas – Liucilė – Mastvilas – Tanvilas
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1904 – suvaidintas pirmasis spektaklis lietuviškai – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“;
- 1938 – Kaune oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška farmakopėja;
- 1940 – Lietuvos SSR AT nutarė nacionalizuoti namus, kurių naudingasis plotas viršijo 220 kv.m;
- 1950 – pasirašytas SSRS aukštojo mokslo ministro Sergejaus Kaftanovo įsakymas „Dėl Kauno universiteto reorganizavimo į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus“.
Gimimo dienos
- 1424 m. – Vladislovas III Varnietis, Lenkijos (nuo 1434) ir Vengrijos (nuo 1440) karalius (m. 1444 m.).
- 1860 m. – Platonas Jankauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (m. 1941 m.).
- 1865 m. – Michailas Vilfridas Voiničius, revoliucionierius, bibliofilas, antikvaras, išgarsėjęs atrastu paslaptingu Voiničiaus rankraščiu (m. 1930 m.).
- 1876 m. – Antanas Žmuidzinavičius, lietuvių dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas (m. 1966 m.).
- 1929 m. – Vytautas Mačiuika, Lietuvos rašytojas, skulptorius (m. 1999 m.).
- 1931 m. – Aloyzas Meškauskas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1935 m.:
- Danielius Balčiūnas, Lietuvos inžinierius konstruktorius, kraštotyrininkas.
- Ona Kreivytė-Naruševičienė, Lietuvos dailininkė keramikė.
- Valerija Ema Cukermanienė, Lietuvos architektė, baldų projektuotoja.
- 1938 m. – Ingrida Korsakaitė, Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, visuomenės veikėja.
- 1941 m.:
- Elena Mezginaitė, lietuvių poetė, redaktorė, Studijavo žurnalistiką Vilniaus Universitete (m. 2005 m.).
- Evaldas Kazys Maldutis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1947 m. – Vitas Katkevičius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m.:
- Marija Burinskienė, Lietuvos statybos inžinierė, miestų planavimo specialistė, technologijos mokslų daktarė.
- Valdas Juškevičius, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Vladas Gefenas, lietuvių šachmatininkas. 1987 m. tapo Europos korespondencinių šachmatų nugalėtoju.
- 1958 m. – Juozas Galdikas, gydytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1961 m. – Vitalija Lukšienė, gydytoja, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1988 m. – Eglė Balčiūnaitė, vidutinių nuotolių bėgikė, Lietuvos rekordininkė. Dalyvavo 2008 m. Pekino Olimpinėse žaidynėse. Sportuoti pradėjo nuo 2000 m., pagrindinė rungtis - 800 m bėgimas. Ją treniruoja Aleksandras Kitanovas.
- 1990 m. – Gediminas Kruša, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FC Klaipėda komandoje.
Mirtys
- 1932 m. – Kiprijanas Kondratavičius, Rusijos ir Lietuvos karinis veikėjas. Rusijos imperijos kariuomenės generolas (g. 1858 m.).
- 1942 m. – Silvestras Grinkevičius, Lietuvos statybos inžinierius (g. 1871 m.).
- 1951 m. – Antanas Busilas, Lietuvos pedagogas, rašytojas (g. 1889 m.).
- 1963 m. – Jonas Variakojis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, laisvės kovų dalyvis, Krašto apsaugos ministras (g. 1892 m.).
- 1973 m. – Domas Andrulis, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (g. 1896 m.).
- 1983 m. – Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, visuomenės veikėjas (g. 1886 m.).
- 1993 m. – Nelė Mazalaitė, Lietuvos rašytoja, JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1907 m.).
- 1998 m. – Marija Bernarda-Venskutė, vienuolė, vargonininkė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė (g. 1902 m.).
- 2000 m. – Jonas Danyla, SJ, Lietuvos kunigas jėzuitas, Lietuvos jėzuitų provincijolas (g. 1905 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1517 – Martynas Liuteris prikalė savo tezes prie Vitenbergo bažnyčios durų. Tai laikoma reformacijos Vokietijoje pradžia;
- 1992 – Vatikanas reabilitavo Galilėjų;
- 1999 – Katalikų ir liuteronų bažnyčios pasirašė bendrą deklaraciją, kuria baigė dogminį ginčą, XVI a. pradžioje sukėlusį reformaciją.
Gimimo dienos
- 1632 m. – Jan Veermeer, olandų tapytojas[1] (m. 1675 m.).
- 1705 m. – Klemensas XIV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1769 m. gegužės 19 d. iki mirties (m. 1774 m.).
- 1795 m. – John Keats, anglų poetas romantikas[2] (m. 1821 m.).
- 1833 m. – Aleksandras Porfirijevičius Borodinas, gruzinų kilmės rusų kompozitorius bei chemikas (m. 1887 m.).
- 1835 m.:
- Johann Friedrich Wilhelm Adolf von Baeyer, 1905 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 1917 m.).
- Krišjanis Baronas, latvių folklorininkas, rašytojas, publicistas (m. 1923 m.).
- 1854 m. – Hermann Oldenberg, vokiečių indologas ir budologas, vienas reikšmingiausių Vedų ir ankstyvojo budizmo specialistas (m. 1920 m.).
- 1887 m. – Čiang Kai-ši, Kinijos Respublikos politikas ir kariškis (m. 1975 m.).
- 1914 m. – Hugo Lepnurmas, estų vargonininkas, kompozitorius (m. 1999 m.).
- 1925 m. – John Anthony Pople, 1998 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 2004 m.).
- 1961 m.:
- Lawrence Joseph Mullen, Jr., airių roko grupės U2 būgnininkas.
- Piteris Džeksonas, Naujosios Zelandijos kino režisierius, labiausiai išgarsėjęs filmų trilogija „Žiedų valdovas“ pagal to paties pavadinimo Dž. R. R. Tolkino knygą.
- 1964 m.:
- Eduardas Kokoitys, nepripažintos Pietų Osetijos respublikos prezidentas, prorusiškos orientacijos politikas, siekiantis suvienyti Šiaurės Osetiją ir Pietų Osetiją kaip Rusijos Federacijos subjektą.
- Marco van Basten, Olandijos vyrų futbolo rinktinės treneris, po Euro 2008 pasitraukęs iš šio posto ir šiuo metu treniruoja Amsterdamo Ajax.
- 1979 m. – Simau Sabroza, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Atlético Madrid klubo puolėjas.
- 1980 m. – Samaire Armstrong, amerikiečių aktorė.
- 1983 m. – Fabio Quagliarella, Italijos futblininikas. Napoli ir Italijos nacionalinės rinktinės puolėjas.
- 1988 m. – Sebastjanas Biuemi, Šveicarijos Formulės 1 lenktynininkas, vienintėlis 2009 m. sezono naujokas, prieš tai lenktyniavęs GP2 čempionate.
Mirtys
- 1448 m. – Jonas VIII Paleologas, Bizantijos imperatorius nuo 1425 iki 1448 m (g. 1392 m.).
- 1744 m. – Leonardas Oroncas Salvatorė de Leo, italų kompozitorius, vargonininkas, pedagogas. Vienas žymiausių Neapolio mokyklos atstovų (g. 1694 m.).
- 1918 m. – Egon Schiele, austrų tapytojas ir grafikas[4] (g. 1890 m.).
- 1925 m. – Michailas Frunzė, TSRS karinis veikėjas, karybos teoretikas (g. 1885 m.).
- 1926 m. – Harry Houdini, vienas garsiausių visų laikų iliuzionistų, daugelio šiuolaikinių triukų ir metodų pradininkas, eskeipologistas (g. 1874 m.).
- 1969 m. – Chuanas Emilijanas O'Liris, Paragvajaus žurnalistas, istorikas, politikas, poetas, eseistas (g. 1879 m.).
- 1984 m. – Indira Priyadarshini Gandhi, Indijos politikė, ministrė pirmininkė (1966-1977, 1980–1984 m.) Nužudyta, įvykdžius pasikėsinimą (g. 1917 m.).
- 1986 m. – Robert Sanderson Mulliken, 1966 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (g. 1896 m.).
- 1993 m. – Federico Fellini, italų kino režisierius, laikomas vienu įtakingiausių ir geriausių XX amžiaus kūrėjų (g. 1920 m.).
- 2006 m. – Piteris Vilemas Bota, Pietų Afrikos prezidentas. Iš Nacionalinės partijos lyderio bei valstybės prezidento pareigų jis atsistatydino 1989 m. vasario mėn. po infarkto[5] (g. 1916 m.).