Spalio 6
Rgs – Spalis – Lap | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
2025 |
Spalio 6 yra 279-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 280-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 86 dienos.
Informacija
Šventės
- Pasaulis – Pasaulinė natūralios aplinkos diena.
Vardadieniai
Brunonas – Budvydas – Eismantas – Renatas – Renė – Vytenė
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1582 – dėl perėjimo prie Grigaliaus kalendoriaus devyniose valstybėse (tarp jų − LDK) ši diena buvo praleista;
- 1940 – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatytas pirmasis spektaklis – Hermano Hijermanso „Viltis”;
- 1988 - LSSR AT Prezidiumo įsaku įteisinta trispalvė vėliava ir V. Kudirkos "Tautiška giesmė", kaip LSSR simboliai.
Gimimo dienos
- 1745 m. – Pranciškus Smuglevičius, įžymiausias klasicizmo dailininkas Lietuvoje. Didžiąją dailininko kūrybos dalį sudaro religinė tapyba Senojo ir Naujojo testamentų siužetais, šventųjų paveikslai, taip pat istorinio, mitologinio, alegorinio ir portretinio žanro kūriniai. Be to jis savo darbuose įamžino Vilniaus architektūros paminklus, svarbiausius LDK istorijos įvykius, kasdieninio žmonių gyvenimo, buities scenas (m. 1807 m.).
- 1852 m. – Brunonas Abakanovičius, lietuvių ir prancūzų matematikas, fizikas, elektrotechnikas, išradėjas, konstruktorius (m. 1900 m.).
- 1873 m. – Vladas Putvinskis – Putvys, bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (m. 1929 m.).
- 1876 m. – Janas Brunonas Bulhakas, fotografas, ilgą laiką gyvenęs Vilniuje (1912–1939 metais), Vilniaus albumo autorius (m. 1950 m.).
- 1877 m. – Pranas Jackevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1938 m.).
- 1894 m. – Juozas Vareikis, lietuvių kilmės rusų revoliucionierius, tarybinis partinis veikėjas (m. 1939 m.).
- 1898 m. – Karolis Dabulevičius, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas leitenantas (m. 1988 m.).
- 1902 m. – Juozas Žukauskas, lietuvių kilmės amerikietis, pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas (m. 1994 m.).
- 1915 m. – Kazys Tumkevičius, teatro aktorius, režisierius, skaitovas (m. 2005 m.).
- 1927 m. – Juozas Grišmanauskas, Jūrininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (m. 1983 m.).
- 1931 m.:
- Markas Petuchauskas, Lietuvos menotyrininkas, teatrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
- Nikolajus Steponavičius Černychas, SSRS ir Lietuvos astronomas. Atrado 537 asteroidų (m. 2004 m.).
- 1937 m.:
- Algimantas Mituzas, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- Rimtautas Šilinis, lietuvių dokumentinio kino režisierius. Priklauso Lietuvos Kinematografininkų sąjungos dokumentininkų gildijai. Yra visuomeninės - konsultacinės "Valstybės kino metraščio" tarybos narys. Nuo 1966-ųjų yra sukūręs apie 70 filmų ir apie 80 scenarijų istorijos, kultūros bei sporto temomis. Kino sferoje išdirbo keturis dešimtmečius. Paskutinis režisieriaus filmas – 2006 m. juosta „Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai“.
- 1939 m. – Antanas Dumčius, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1940 m. – Juozas Budraitis, Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktorius. Lietuvos TSR liaudies artistas.
- 1941 m. – Paulina Grigaliūnienė-Keparutytė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1943 m. – Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė, Lietuvos dailininkė keramikė.
- 1947 m.:
- Birutė Malinauskienė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Edvardas Kochas, pedagogas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis veikėjas.
- Tautvydas Lideikis, fizikas, habilituotas daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1993 m.).
- 1948 m. – Vytautas Eidukaitis, Lietuvos visuomenės veikėjas, atsargos karo lakūnas, pulkininkas.
- 1949 m. – Arvydas Stasiūnaitis, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Dalia Zaleskienė, gydytoja, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1955 m. – Osvaldas Daugelis, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas.
- 1956 m. – Danutė Tikužienė, lietuvių juvelyrė, tautodailininkė.
Mirtys
- 1677 m. – Albertas Kojalavičius-Vijūkas, SJ, Lietuvos istorikas, vienuolis jėzuitas, teologas, filosofas (g. 1609 m.).
- 1944 m. – Daumantas Pranas Giedraitis, gydytojas, medicinos istorikas (g. 1860 m.).
- 1954 m. – Antanas Žvironas, fizikas, politikas (g. 1899 m.).
- 1973 m. – Balys Kašponis, vargonininkas, chorvedys, mokytojas (g. 1891 m.).
- 1987 m. – Petras Vacbergas, smuikininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1907 m.).
- 1988 m. – Stasys Kudokas, inžinierius architektas (g. 1893 m.).
- 1996 m. – Juozė Juzefa Augaitytė-Tamašauskienė, operos dainininkė (lyrinis sopranas), pedagogė (g. 1906 m.).
- 1997 m. – Antanas Butkus, Lietuvos agronomas, biochemikas, visuomenės veikėjas, agronomijos daktaras (g. 1918 m.).
- 2000 m. – Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė, istorikė, prozininkė, poetė, eseistė (g. 1938 m.).
- 2005 m. – Aleksandras Baltrūnas, matematikas, habilituotas daktaras, knygų apie matematikos istoriją autorius (g. 1949 m.).
- 2007 m. – Alfonsas Maldonis, poetas, vertėjas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo narys (g. 1929 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1889 – Paryžiuje atidarytas „Mulen Ružo“ kabaretas;
- 1962 – Londone įvyko pirmojo filmo apie Džeimsą Bondą, „Daktaro Ne“, premjera.
Gimimo dienos
- 1808 m. – Frederikas VII, 1848-1863 m. Danijos karalius (m. 1863 m.).
- 1887 m. – Charles-Edouard Jeanneret, šveicarų kilmės, prancūzų architektas ir rašytojas, Modernizmo architektūros pionierius (m. 1965 m.).
- 1914 m. – Turas Hejerdalas, žymus norvegų keliautojas ir mokslininkas antropologas. Kelių knygų autorius (m. 2002 m.).
- 1930 m. – Borisas Berzinis, latvių tapytojas (m. 2002 m.).
- 1937 m. – Mario Renato Capecchi, 2007 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1].
- 1938 m. – Albertas Belas, latvių rašytojas.
- 1952 m. – Vladimiras Aleksandrovičius Gusinskis, Rusijos žydų kilmės verslininkas, buvęs TV magnatas, banko „Most - bank“ įkūrėjas.
- 1972 m. – Markas Švarceris, Australijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis Fulham klube ir Australijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2006-ųjų Pasaulio futbolo čempionate.
- 1974 m.:
- Viktors Ščerbatihs, Latvijos sunkiaatletis ir politikas, 9-osios Saeimos deputatas. Jis savo politinę karjerą pradėjo su Latvijos valstiečių sąjunga ir 2006 m. buvo išrinktas parlamentaru. Geriausas Viktoro Ščerbatihs pasirodymas yra aukso medalis 2007 m. pasaulio sunkiosios atletikos čempionate.
- Walter Centeno, Kosta Rikos futbolininkas, Kosta Rikos rinktinės ir Deportivo Saprissa klubo saugas.
- 1980 m. – Abdoulaye Méïté, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir West Bromwich Albion klubo gynėjas.
- 1984 m. – Valerie Kasanita Vili, Naujosios Zelandijos rutulio stūmikė, pasaulio čempionė. Sportuoti pradėjo 14 m.[2].
Mirtys
- 877 m. – Karolis II Plikagalvis, 843-877 m. Vakarų frankų karalius, 875-877 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 823 m.).
- 1341 m. – Ditrichas fon Altenburgas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
- 1644 m. – Elžbieta Burbonė, vyriausioji karaliaus Henriko IV Burbono ir jo antrosios žmonos Marijos de Mediči duktė (g. 1602 m.).
- 1951 m. – Otto Fritz Meyerhof, 1922 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (g. 1884 m.).
- 1953 m. – Vera Muchina, žymi sovietų skulptorė (g. 1889 m.).
- 2001 m. – Hermanis Margeris Majevskis, latvių poetas, vertėjas, eseistas (g. 1951 m.).