Spaudos inžinerija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Spaudos inžinerijainformacinių technologijų dalis. Ji jungia savyje aukštųjų technologijų pasiekimus lazerių, medžiagų mokslo, mechanikos, informatikos srityje. Spaudos inžinerija apima tokius sektorius kaip informacijos skleidimo, kultūros ir vaizduojamojo meno vertybių išsaugojimo, leidybos, reklamos, buitinio vartojimo paskirties spaudos gaminių, saugiosios (apsaugotos nuo padirbimo) spaudos gaminių, spaudos ant tekstilės, spausdintinės elektronikos ir kt. paruošimą ir išleidimą. Spaudos inžinerijos studijos susideda iš ikispausdiminių procesų (originalų apdorojimas, maketavimas, dizaino darbai, spaudos formų gamyba), spausdinimo bei gaminių pospausdiminio apdorojimo.

Istorija[taisyti]

Pirmieji informacijos šaltiniai, pasiekiantys mus iš amžių glūdumos, yra rašytiniai. Atsiradus pirmiesiems piešiniams olose, po to išradus abėcėlę, buvo pastebėta, kad mintis galima užrašyti, po to kitiems žmonėms jas perskaityti. Pradžioje rašoma buvo ant akmens plokštelių, medžio lentelių, beržo tošies. Vėliau buvo išrastas papirusas, gamintas Egipte iš nendrių, pergamentas, gamintas iš jaunų gyvulių odos. 105-aisiais mūsų eros metais Kinijoje Cai Lunis išranda popierių. Ilgą laiką kinai slėpė popieriaus gamybos paslaptį, ir tik kai XII-ame amžiuje ši paslaptis buvo atskleista Europoje, informacijos paruošimo ir skleidimo priemonėse įvyko revoliucija. Apie 1440 metus Vokietijoje Johanas Gutenbergas išranda pirmąją spaudos mašiną. Atsiranda laikraščiai, knygos, popieriniai pinigai. Spaudos pramonė ima sparčiai ir nesustabdomai vystytis. Kai 1920 m. buvo išrastas radijas, spaudai kaip informacijos priemonei buvo prognozuojamas žlugimas. Kaip matome, to neįvyko. Dar daugiau, nepadarė jai žalos 1950 m. išrasta televizija, 1980 m. kompiuteriai ir 1990 m. atsiradęs internetas. Kai buvo švenčiamas mūsų eros dutūkstantmetis, žurnalas „Science world“ apklausė 25 tūkstančius respondentų įvairiose šalyse, ką, jų manymu, vertingiausio žmonija sukūrė per šį laikotarpį. Atsakymai įvairūs, tačiau spausdinimo mašina užėmė 5-ąją vietą, pralenkusi radiją, kompiuterius ir internetą.

Spaudos svarba rinkoje[taisyti]

Iš principo spauda – tai dažų perkėlimas nuo spaudos formos ant spausdinamo objekto. Šiuo būdu masiškai tiražuojami laikraščiai, žurnalai, knygos, reklaminė produkcija, pakuotės, etiketės ir pan. Spaudos produkcija gali būti juodai balta ir spalvota. Nuo pat ryto mus supa spaudos gaminiai – tai kava pakelyje, rytinis laikraštis, vaizdai ant mūsų drabužių, pasai, reklama, pinigai ir t. t. Nuėję į maisto prekių parduotuvę, mes matome tik dalį natūralių produktų: visa kita yra pakuotės su informacija apie prekes. Bet kokio verslo pradžia neapsieina be spaudos produktų – blankų, leidimų, sutarčių, kas yra spausdinama, pakuočių, reklaminių skrajučių ir pan.

Spaudos pramonė pasaulyje[taisyti]

Spaudos pramonė pasaulyje užima šeštą vietą kitų pramonės šakų tarpe. Nežiūrint į tai, kaip bebūtų išsivysčiusios elektroninės informavimo priemonės, tokiose šalyse, kaip JAV, spausdintinės produkcijos gaminama už 353 JAV dolerius vienam žmogui į metus, o Japonija pirmauja laikraščių kiekiu vienam žmogui. Spausdintinės produkcijos vidurkis vienam Žemės planetos gyventojui sudaro 58 JAV dolerius į metus. Padauginus iš septynių milijardų gyventojų, gaunamas įspūdingas skaičius, rodantis šios pramonės šakos gyvybingumą.

Lietuvoje[taisyti]

Lietuvoje sovietmečiu spaudos pramonės specialistai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu nebuvo ruošiami. Lietuva turėjo taip vadinamas vietų kvotas universitetuose Maskvoje, Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas) ir Lvove (Ukraina). Tik vienetai pakliūdavo studijuoti Vokietijoje. Specialistai buvo siunčiami iš Rusijos. Atkūrus nepriklausomybę, dauguma jų grįžo atgal į savo tėvynę, o spaudos pramonė Lietuvoje ėmė vystytis milžiniškais tempais. Palyginkime kaip atrodė tuometiniai laikraščiai ir dabartiniai, kokia gausybė įpakuotų prekių, reklamos lavina. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 400 su spauda susijusių įmonių, jose dirba apie 10 tūkstančių darbuotojų. Pagrindinė įmonių koncentracija yra Vilniuje ir Kaune, ir čia tikrųjų išsilavinusių specialistų trūksta. Spauda šiuo metu jungia savyje pačias pažangiausias aukštąsias technologijas. Tai naujausios medžiagos, net braškėmis kvepiantys spausdinimo dažai, lazeriai, tikslioji mechanika, elektronika, naujausios kompiuterinės programos. Seniai praėjo tie laikai, kai spaustuvės baugino dirbančiuosius švino lydiniais. Lietuvoje spaudos mašinos negaminamos, naudojama užsienyje pagaminta brangi įranga su sudėtingu valdymu, reikalaujanti žinių iš informacinių technologijų, kalbų žinojimo. Spaustuvės labai daug eksportuoja, todėl atsiveria didelės galimybės žmonių bendravimui, bendriems kūrybiniams veiksmams. Tai labai kūrybingas darbas, juk naujo produkto pateikimas į rinką atneša garantuotą sėkmę ir gerus uždarbius. Tai labai įdomi sritis ypač jauniems žmonėms, turintiems kūrybinį mąstymą ir nenusėdintiems vienoje vietoje.

VGTU spaudos inžinerijos studijų programa[taisyti]

Vilniaus Gedimino technikos universitetas ruošia spaudos technologijų specialistus pagal spaudos inžinerijos programą. Šalia bendrainžinerinių dalykų studijuojama ikispausdiminis paruošimas, spausdinimas ir pospausdiminis spaudinių apdorojimas, marketingas, vadyba, poligrafijos dizainas ir kompozicija, specialiosios kompiuterinės programos. Pagal ERAZMUS programą galimos studijos nuo vieno semestro iki metų trukmės ir užsienyje. Beveik visi praktiniai darbai, praktikos atliekamos pačiose pažangiausiose Vilniaus m. spaustuvėse su naujausiomis spaudos mašinomis. Pirmoje pakopoje įgyjamas kokybiškas gamybos inžinerijos bakalauro diplomas. Pirmieji absolventai (nuo 1997 m.) jau seniai dirba spaustuvių direktoriais, gamybos vadovais, technikos ir komercijos direktoriais. Sėkmingai darbuojasi ir merginos gamybos vadovėmis, technologėmis, vadovėmis reklamos ir dizaino studijose, spaudos dizainerėmis. Kaip taisyklė mūsų studentai yra įdarbinami dar studijų metais po pirmosios praktikos. Kadangi spaustuvės labai įvairios – vienos spausdina knygas ir laikraščius, kitos žurnalus, trečios gamina pakuotes, dar kitos saugiuosius produktus, apsaugotus nuo padirbinėjimo, galima lengvai keisti darbo vietą, nekeičiant srities.

VGTU Poligrafinių mašinų katedra[taisyti]

Poligrafinių mašinų katedra turi didelę patirtį ruošiant spaudos technologijų specialistus. Geros tradicijos, susiklosčiusios per daugelį kruopščių darbo metų ir puikus kolektyvas, turintis visų reikalingų techninių ir mokslinių žinių, padės Jums gauti taip reikalingų žinių, padėsiančių Jums gyvenime. Specialybė pirmiausia orientuota į vartotoją ir gyvena šiuolaikinėmis spaudos problemomis. Ruošiami puikūs aukščiausios kvalifikacijos spaudos specialistai, gerai valdantys kompiuterius, turintys aukštą erudiciją medžiagų, informacinių technologijų ir programinės įrangos srityse. Čia jūs gausite galimybę užsiimti įdomiais dalykais artimiausiais dešimtmečiais, gyventi veiklių ir kūrybingų žmonių rate.

Nuorodos[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius.