Spitrėnų piliakalnis
| Spitrėnų piliakalnis | ||
| ||
| Spitrėnų piliakalnis nuo Spitrėnų pusės | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Utenos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Utenos seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Spitrėnai | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 10 | |
| Aikštelės apimtis, m | 50×20 | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. pr. m. e. – III a. | |
| Žvalgymo metai | 1970 m. | |
| Tyrimo metai | 1973 m., 1997 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Valstybės saugomas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 3606 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A964 | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR1330 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Spitrėnų piliakalnis stūkso Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Spitrėnų. Pasiekiamas keliu 4903 Jotaučiai–Minčia, 100 m neprivažiavus sankryžos (kelio į dešinę) į Spitrėnus, yra kairėje šiaurėn nuo kelio.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė buvo ovali, pailga rytų–vakarų kryptimi, apie 50 m ilgio ir 20 m pločio. Ją XX a. pirmojoje pusėje – 1968 m. smarkiai apgadino karjeras. Išliko tik 40×23 m dydžio jos centrinė ir vakarinė dalis, kurios trikampio formos 17 m ilgio rytinė dalis nepaliesta, o išlikusios aikštelės centras ir vakarinė pusė nelygiai nukasta per 1,5 m. Šlaitai statūs, 9–10 m aukščio.
Eksploatuojant karjerą nukastas apie 10 m pločio aikštelės pietrytinis kraštas ir 7 m pločio pietvakarinis kraštas. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs lapuočiais.
Senovės gyvenvietė
Šiaurinėje ir vakarinėje papėdėse, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai
1970 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas, 1973 m. tyrė Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1]
1973 m. Juozas Markelevičius ir 1997 m. Romas Jarockis karjero kraštuose ištyrė 233 m² bendrą plotą, aptiko iki 1,5 m storio paskutinių amžių pr. m. e. – III a. kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu, ūkine duobe, akmeniniais kirviais, kauliniu ietigaliu, pakabučiu, brūkšniuota, lygia ir grublėta keramika, gyvulių ir paukščių kaulais. Nustatyta, kad aikštelę jau šlaite juosė 10-15 cm skersmens akmenimis apkrautų ir moliu apiplūktų medinių stulpų užtvara. Pats šlaito viršus buvo paaukštintas moliu ir akmenimis.[2]
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – III a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 2,1 ha.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Vaikutėnų piliakalnis 5 km | Noliškio piliakalnis 2,5 km | Kubilių piliakalnis 4 km |
| |||||||
| Jaurelio piliakalnis 4,5 km |
|
Rukšėnų piliakalnis 4 km | |||||||||
| Nemeikščių piliakalnis 11 km | Klykių piliakalnis 4 km | Kalvių piliakalnis 3 km | |||||||||
Šaltiniai
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.199
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 258-259.
- Juozas Markelevičius, Romas Olišauskas. Spitrėnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1973 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, 1974. p. 12–14.
- Romas Jarockis. Spitrėnų piliakalnio 1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 70–72.
- Gintautas Zabiela. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, 2001. p. 53-54.
| ||||||