Stanislava-Natalija Navickaitė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Stanislava-Natalija Mickevičienė

    (Navickaitė)

    JNFO Stanislava Mickeviciene LR.jpg

    Gimė 1934 m. spalio 8 d.
    Pakruojo rajone, Linkuvoje
    Mirė 2017 m. lapkričio 28 d. (83 m.)
    Joniškis

    Sutuoktinis(-ė) Povilas Mickevičius

    Veikla

    Išsilavinimas 1953 m. Linkuvos gimnazija (XXIX laida).
    Alma mater 1956 m. Šiaulių Mokytojų Institutas,
    1963 m. Vilniaus Valstybins Pedagoginis Institutas


    Stanislava-Natalija Navickaitė–Mickevičienė (g.1934 m. spalio 8 d. Linkuvoje2017 m. lapkričio 28 d. Joniškyje) – Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos direktorė ir Joniškio Aušros gimnazijos pavaduotoja.

    Biografija

    1941-1953 metais mokėsi Linkuvos vidurinėje mokykloje, baigė labai gerais pažymiais. 1956 m. su pagyrimu baigė Šiaulių Mokytojų Institutą, o 1963 m. Vilniaus Valstybinį Pedagoginį Institutą – įsigijo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos kvalifikaciją.

    Nuo 1964 m. gyvena Joniškyje. Dirbo:

    • Joniškio 1-osios vidurinės mokyklos Neakivaizdinio skyriaus metodininkė; neakivaizdinio skyriaus vedėja.
    • Joniškio 1-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja mokymo – auklėjimo reikalams.
    • 1982-1989 m. Joniškio 3-osios vidurinės mokyklos direktorė.
    • Sulaukusi pensinio amžiaus, dirbo mokytoja Joniškio 3-osios vidurinėje mokykloje, Jaunimo mokykloje.
    • 1999 metais išėjo į pensiją ir įsijungė į visuomeninį gyvenimą: Joniškio literatų klubo „Audruvė“ narė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio skyriaus narė.


    Apdovanojimai

    • 1974 m. – ženklelis „Liaudies švietimo pirmūnas“.
    • 1977 m. – Respublikos Nusipelniusios mokytojos Garbės vardas.
    • 2005 m. – Joniškio rajono savivaldybės mero padėka už švietėjišką kultūrinę veiklą, pagyvenusių žmonių skatinimą integruotis į visuomenę.
    • 2009 m. – Lietuvos Respublikos Seimo padėka už gerosios patirties ir pilietiškumo sklaidą visuomenėje.
    • 2014 m. – Joniškio rajono Savivaldybės Padėkos ženklas už aktyvią visuomeninę veiklą.
    Cquote2.png

    Vietos savivaldos dienos išvakarėse įteikti savivaldybės apdovanojimai Spalio 9 d., Vietos savivaldos dienos išvakarėse Joniškio kultūros centre buvo minimas vietos savivaldos 95-metis. Tarybos narius, administracijos darbuotojus ir visus, kurie prisideda prie vietos savivaldos kūrimo ir įgyvendinimo, pasveikino Joniškio rajono savivaldybės meras G. Čepulis, administracijos direktorė E. Rudienė. Šventės proga įteikti du Padėkos ženklai. Vienas įteiktas Stanislavai Mickevičienei 80-mečio proga už aktyvią visuomeninę veiklą, tautiškumo, pilietiškumo puoselėjimą, toleranciją ir pagarbą žmogui.

    Mokytoja Stanislava Mickevičienė spalio 8 d. atšventė aštuoniasdešimtąjį gimtadienį. Kaip teigiama teikime ją apdovanoti, 19641982 metais S. Mickevičienė dirbo tuometinėje Joniškio 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar „Aušros“ gimnazija) direktoriaus pavaduotoja.

    1982 m. pervesta dirbti į Joniškio 3-iąją vidurinę mokyklą (dabar Joniškio Mato Slančiausko progimnazija) direktorės pareigoms. Šiose pareigose ji dirbo 19821989 metais.

    Stanislava Mickevičienė buvo puiki mokytoja lituanistė, gražiai, nuoširdžiai, pagarbiai bendravo su mokiniais, mokytojais, Joniškio bendruomene. Ji ypač puoselėjo lietuvybę, net ir sovietmečiu sugebėjo pasakyti, kad mokykloje viešpatauja keturi kultai: Tėvynės, Žmogaus, Knygos ir Gimtojo žodžio.

    Stanislava Mickevičienė aktyviai dalyvavo ir dalyvauja Joniškio miesto gyvenime, vedė švietėjišką pedagoginę veiklą tarp mokinių ir jų tėvelių, dalinosi ir dalijasi gėrio išmintimi su miesto bendruomene.

    Susirinkusius dainomis linksmino Šiaulių universiteto studentų grupė „Liūts, mergela i dvė žovis“. Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus informacija ir nuotraukos


    Joniškio Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus informacija ir nuotraukos

    Cquote1.png

    Prisiminimai

    MOKYTOJAI STANISLAVAI MICKEVIČIENEI

    (1934 metų spalio 8 d – 2017 metų lapkričio 28 d)

    I

    Vaikystė per lietų po Linkuvą laksto,
    Balas balutes su mergiūkštėmis taško,
    Anava ir Staselei sušlapo naujieji bateliai.


    Darbštumas, uolumas po Linkuvą laksto,
    Visus paaugliukus sodina prie rašto,
    Šit Staselė pirmoji iš suolo ranką kelia.

    Kantrybė ne veltui po Linkuvą laksto,
    Ji į pažymių knygutes penketus sagsto,
    Na o Staselė mąsto apie ateities kelią.

    Titnaginė tvirtybė po Linkuvą laksto,
    Tegul ir įsikursi prie gretimo trakto -
    Elgsies pagal prigimtinę žiemgalio valią.

     
    Būrių būriai mokinių po Joniškį vaikšto,
    Mintys apie mokytoją šaunią juos saisto:
    Laba diena, tamsta Mokytoja - Stasele
      
    II

    Atsakingai galiu pareikšti:
    Turėti įžvalgią Mokytoją
    Reiškia - turėti visą armiją.

    Mokiniui visada svarbu žinoti,
    Kad Mokytoja yra jo pusėje,
    Nežiūrint į tai, kad kartais
    Jis neteisus. Ypač tada.

    Su Mokytoja nedvejodami
    Ruošėmės eiti į karą,
    Tik Mokytoja diplomatiškai

    Sugebėjo skelbti paliaubas ir -
    Karo nebuvo. Bent, kol yra
    Menančių Jos įtaigiai rūpestingą

    Kalbėseną ir mąslią šypseną -
    Užbėgus puodeliui kavos.
                

    2018 metų spalio 31 d.

    Joniškis


    Cquote2.png

    ...Čia lygumos kaip stalas
    Ir juodžemio derva,-
    Bet man miela be galo Šiaurinė Lietuva...
    (K.Korsakas)


    Gimiau ir užaugau, mokiausi ir dirbau tik širdžiai brangioje Šiaurės Lietuvoje. Čia mano vieta, mano žemė, kurie gyvena ir motinos šypsena, ir tėvo akys, ir artimų žmonių, draugų, bendradarbių siluetai...

    Gimtinė - Linkuva, mažas Šiaurinės Lietuvos miestelis dabartiniame Pakruojo rajone (pagal ankstesnį administracinį paskirstymą - Joniškio apskrityje).

    Didžiausia jaunystės svajonė - būti gera mokytoja. Tam ruošiausi jau vidurinėje mokykloje: stengiausi mokytis tik gerai ir labai gerai; aktyviai dalyvavau jaunųjų literatų būrelio veikloje, rašiau eilėraščius, apsakymėlius; šokau tautinių šokių ratelyje. Vėliau su pagyrimu baigiau Šiaulių Mokytojų Institutą ir Vilniaus Valstybinį pedagoginį Institutą, įsigijau vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę.

    Pedagoginį darbą dirbau Pakruojo rajone, o nuo 1964-tųjų metų - Joniškio mieste.

    Nuoširdžiai myliu moksleivius; vengiu auklėjimo netaktų; domiuosi literatūra, teatru, daile; mėgstu bendrauti su žmonėmis; stengiuosi kruopščiai atlikti savo pareigas (ir tiesiogines pedagoginio darbo, ir visuomenės, ir šeimos).

    Per ilgus pedagoginio darbo metus nuolat papildomai dirbau su mokiniais, besidominčiais literatūra – šiose Šiaurinės Lietuvos lygumose išugdžiau ne vieną literatą; visada džiaugiuosi savo mokinių gerais darbais.

    Kasmet skaičiau mokiniams (jų susirinkimų metu) pranešimus etikos, estetikos klausimais, o mokinių tėvams - vaikų auklėjimo šeimoje klausimais; rašau straipsnius rajoniniame laikraštyje.

    Užauginau du savo vaikus - abu teisininkai: ir dukra, ir sūnus.

    Jautriai, kritiškai ir net skausmingai vertinu savo nesėkmes ir klaidas... Daug svarstau... (Svarstyklių ženklas!) Dažnai jaučiausi kitų nesuprasta, ypač tada, kai mano nepraktiškas idealizmas susiduria su bedvasiu prakticizmu...


    Stanislava-Natalija

    Cquote1.png


    Išėjo

    Cquote2.png

    Atėjus lapų išėjimo metui,
    Tą vakarą, kada manęs nebus,
    Brangieji mano, kaip aš jus mylėsiu!...
                                     (Justinas Marcinkevičius)

    2017 m. lapkričio 28 d. vakarą po sunkios ligos užgeso Mokytojos Stanislavos Mickevičienės gyvybė. Į Amžinybę išėjo žinoma Joniškio rajono pedagogė, buvusi 3-iosios vidurinės mokyklos (dabar Mato Slančiausko progimnazija) direktorė.

    Stanislava Mickevičienė gimė 1934 m. spalio 8 dieną Linkuvoje. 1963 metais baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Dirbo Linkuvos rajono mokyklose. Nuo 1964 metų dirbo Joniškio 1-osios vidurinės mokyklos (dabar „Aušros“ gimnazija) vakarinio skyriaus vedėja. Vėliau 14 metų (1968-1982 m.) ji dirbo Joniškio 1-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. 1977 metais jai suteiktas LTSR nusipelniusios mokytojos vardas. 1982-1989 m. – Joniškio 3-iosios vidurinės mokyklos direktorė. 1989-1995 – tos pačios mokyklos mokytoja. 1995-1998 m. dirbo Joniškio jaunimo mokyklos mokytoja. Buvo Joniškio literatų klubo „Audruvė“ garbės narė.

    LG Stanislava-Natalija Navickaitė–Mickevičienė.jpg

    Stanislava Mickevičienė buvo puiki lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, nuoširdžiai, pagarbiai bendravo su mokiniais ir kolegomis mokytojais. Turėjo iškalbos dovaną, jos viešai pasakytas žodis veikė klausytojus. Buvę mokiniai prisimena, kaip ji rūpinosi kalbos kultūra, akcentavo jos svarbą. Buvo principinga, reikli Direktorė, gerai organizavusi didžiausios tuo metu rajono mokyklos ugdomąją veiklą. Išsiskyrė mokėjimu išklausyti, negailėjo laiko ir dėmesio kiekvienam, kas į ją kreipėsi, padėjo, patarė, skatino pasitikėjimą. „Darbą supratau kaip pareigą...“- rašė prieš dešimt metų laiške mokyklai 30-mečio proga. Džiaugėsi sutikusi daug nuostabių žmonių – mokytojų, mokinių bei jų tėvelių. Direktorė ypač puoselėjo lietuvybę, net ir sovietmečiu sugebėjo pasakyti, kad mokykloje viešpatauja keturi kultai: Tėvynės, Žmogaus, Knygos ir Gimtojo žodžio. Labai gaila, kad kitąmet, kai mokykla minės 40 metų sukaktį, nebeišgirsime Mokytojos žodžio, nebepamatysime jos spindinčių akių...

    Išėjusi į užtarnautą poilsį, Mokytoja daug metų aktyviai dalyvavo visuomeniniame kultūriniame Joniškio gyvenime. Pagyvenusių žmonių draugijoje buvo išrinkta pirmininko pavaduotoja, vėliau – tarybos nare, dalyvavo sekcijos „Mūzų prisilietimas“ veikloje. Gera būdavo sutikti ją įvairiuose renginiuose, šventėse: literatų sambūriuose, knygų pristatymuose, popietėse su žymiais žmonėmis. Mokytoja savo malonia šypsena, gražia kalba sušildydavo susitikimą, visada domėdavosi mokyklos gyvenimu, buvusių kolegų ir mokinių pasiekimais.

    Kartu su vyru Povilu Mokytoja užaugino dukrą Astą ir sūnų Egidijų. Jums, išgyvenantiems skaudų praradimą, anūkams, visiems artimiesiems reiškiame gilią užuojautą, dalijamės su jumis netekties liūdesiu.

    Mokytoja Stanislava pasiliks artimųjų, draugų, mokinių, buvusių bendradarbių, visų ją pažinojusių žmonių atmintyje kaip mandagaus, kultūringai bendraujančio žmogaus etalonas, šviesi asmenybė.

    „Bet juk šviesa nemiršta – pasilieka žolėje, žiede ir vaiko akyse...“ (Justinas Marcinkevičius)


    Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos bendruomenė

    Cquote1.png


    Šaltiniai. Nuorodos

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 100% (+13166-6=13160 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 1% (+73-0=73 wiki spaudos ženklai).