Stasys Kuizinas
| Stasys Kuizinas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskr., Vingininkai prie Šilalės |
| Mirė | † 1944 m. vasario 13 d. Kaune |
|
| |
| Veikla | Lietuvos laivų valdininkas, kultūros, karinis ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, pulkininkas leitenantas (1930 m.)
|
Stasys Kuizinas (Stanislovas Kuizinas; 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskr., Vingininkai prie Šilalės – † 1944 m. vasario 13 d. Kaune) – Lietuvos laivų valdininkas, kultūros, karinis ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, pulkininkas leitenantas (1930 m.).
Gyvenimo kelias
Gimė 1881 m. gegužės 20 d. Tauragės apskr., Vingininkuose prie Šilalės.
1899 m. rugpjūčio 20 d. mokėsi Palangos progimnazijoje. 1900 m. baigė Palangos progimnaziją. Įsijungė į tautinį judėjimą, gabendavo iš Prūsijos knygas. 1899 m. Palangoje vaidino pirmajame lietuviškame vaidinime, Keturakio „Amerika pirtyje“.
1902 m. baigė Liepojos gimnaziją.
1902–1906 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės 260-ajame Ordagano pėstininkų pulke. 1906 m. sausio 8 d. baigė karo mokyklą ir gavo karininko laipsnį.
1906 m. Dorpato universitete įgijęs provizoriaus padėjėjo teises, iki 1914 m. dirbo Tauragėje. Kartu organizavo ir režisavo lietuviškus vakarus.
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas Radviliškio maitinimo punkto viršininku. Vėliau Vilniaus, Vitebsko komendantas. 1918 m. birželio 5 d. vokiečių internuotas.
1918 m. birželio mėn. grįžęs į Lietuvą, Šilalėje, Tauragėje steigė vietos komitetus, pirmąsias Lietuvos valdžios institucijas, dirbo Tauragės apskrities valdyboje. 1918 m. pabaigoje Tauragės apskrities vicepirmininkas, 1919 m. paskirtas Tauragės srities apsaugos ūkio vedėju. 1919 m. sausio 26 d. Lietuvos kariuomenės savanoris, Pirmojo pėstininkų Žemaičių bataliono vadas. Dalyvavo Nepriklausomybės kare. Nuo 1919 m. balandžio 15 d. Šiaulių karo komendanto padėjėjas, vėliau Joniškio komendantas, 1919 m. rugsėjo 15 d. – 1925 m. liepos 4 d. Kauno geležinkelio stoties komendantas.
Nuo 1923 m. balandžio 14 d. Generalinio štabo Karo technikos Susisiekimo skyriaus ypatingųjų reikalų karininkas. 1923 m. vienas Lietuvos jūrininkų sąjungos steigėjų ir veikėjų. 1926–1928 m.
1923 m. vasario 15 d. laikraštyje „Lietuva“ išspausdino straipsnį „Lietuvos prekybos laivyno reikalu“, kreipėsi į buvusius jūrininkus, kviesdamas jungtis į Lietuvos jūrininkų sąjungą. Sąjungos steigimo iniciatorius, vienas iš pagrindinių kūrėjų. Steigiamojo susirinkimo prezidiumo narys, išrinktas į komisiją Sąjungos ir laivyno idėjoms skleisti. Nuo 1923 m. (taip pat 1924 m. rugsėjo 16 d.) – Sąjungos valdybos sekretorius.
1923 m. – Kauno vandens kelių rajono komendantas.
Nuo 1923 m. gegužės 14 d. iki 1926 m. – Generalinio štabo Karo technikos susisiekimo skyriaus ypatingiesiems reikalams karininkas.
1926–1928 m. Karo mokslo valdybos vadovėlių rengėjas, nuo 1928 m. kovo mėn. Švietimo dalies vedėjas ir žurnalo „Karys“ redaktorius.[1]
Nuo 1926 m. kovo 8 d. iki 1927 m. kovo 18 d. – Lietuvos jūrininkų sąjungos Ūkio skyriaus vedėjas.
1929–1934 m. Vyriausiojo štabo Spaudos ir švietimo skyriaus karininkas. Dažnai pasirašinėdamas Sistos slapyvardžiu bendradarbiavo leidiniuose „Inkaras“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „Mūsų žinynas“, „Trimitas“.
1929–1934 m. – Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo Spaudos ir švietimo skyriaus karininkas.
Mirė 1944 m. vasario 13 d. Kaune.
Įvertinimas
- 1934 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai
- Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai. Sudarytojas: Romaldas Adomavičius. Redaktorė: Romualda Nikžentaitienė. Lietuvos jūrų muziejus, 2015, 155 psl., 116 Iliustr. ISBN 978-9955-9714-9-8
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Stanislovas Kuizinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 201 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.