Stasys Šinkūnas (1918)
Stasys Šinkūnas (1918) | |
---|---|
Vaizdas:Stasys Sinkunas 1939.jpg | |
Stasys Šinkūnas, 1939 m. | |
| |
Gimė | 1918 m. Tauragnai, Utenos apskritis |
Mirė | † 1984 m. liepos 15 d. Vilnius |
| |
Tėvas | Kazimieras Šinkūnas |
Motina | Monika Šinkūnienė |
Sutuoktinis(-ė) | Elena Šinkūnienė |
Vaikai |
Vytautas Šinkūnas, Regina Ivanauskienė |
| |
Veikla | inžinierius, rezistentas
|
| |
Alma mater | Kauno politechnikos institutas |
Stasys Šinkūnas (1918 m. Tauragnuose, Utenos apskritis – 1984 m. liepos 15 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius, ateitininkas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys.
Biografija
Gimė mažažemių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, nuo 1934 m. veikė ateitininkuose, rašė korespondencijas „XX amžiui“. 1939 m. baigė gimnaziją. Karo mokykloje atliko karinę prievolę, pakeltas į jaunesniojo leitenanto laipsnį. 1940 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą.
Karo metais priklausė Lietuvių frontui. Sovietų okupacijos metu veikė pogrindyje, buvo Lietuvos išlaisvinimo tarybos narys. Sovietų saugumo gaudomas, 1946 m. suimtas, nuteistas 25 metams, kalintas Sibire, Taišeto lageriuose.
1958 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo statybos darbininku, vakarais studijuodamas baigė Kauno politechnikos institutą. Dirbo inžinieriumi Vilniuje. 1980 m. išėjo į pensiją. Ėmėsi sudegusios Buivydžių bažnyčios atstatymo. Įtartinomis aplinkybėmis, važiuodamas į Vilnių automobiliu, Nemenčinės plente susidūrė su sunkvežimiu ir 1984 m. liepos 15 d. žuvo. Po aštuonių kunigų atlaikytų gedulingų pamaldų palaidotas Vilniuje.
Šaltiniai
- Ateitininkai komunistų ir nacių kankiniai, red. L. Kerulis. P. Narutis, J. Prunskis, 1991.