Stasys Antanas Bačkis
Stasys Antanas Bačkis | |
---|---|
| |
Gimė | 1906 m. vasario 10 d. Maldučionių valsčiaus |
Mirė | † 1999 m. lapkričio 10 d. Vilnius |
| |
Tėvas | Juozapas Bačkis |
Motina | Elžbieta Butėnaitė |
Sutuoktinis(-ė) | Ona Bačkienė |
Vaikai | |
| |
Veikla | Lietuvos diplomatas, publicistas, JAV lietuvis, politinis ir visuomenės veikėjas, Teisės daktaras (1943)
|
| |
Žymūs apdovanojimai | |
1937 m. Jo Karališkosios Didenybės Karūnavimo medalis. |
Stasys Antanas Bačkis (1906 m. vasario 10 d. Pantakoniai, Maldučionių valsčiaus – 1999 m. lapkričio 10 d. Vilnius) – Lietuvos diplomatas, publicistas, JAV lietuvis, politinis ir visuomenės veikėjas, Teisės daktaras (1943 m.).
Gyvenimo kelias
Vilniaus arkivyskupo metropolito A.J. Bačkio tėvas. Tėvai Maldučionių valsčiaus valstiečiai Juozapas ir Elžbieta Butėnaitė Bačkiai. 1925 m. baigęs Panevėžio gimnaziją, 1925-1930 m. studijavo Paryžiaus universitete. 1928 m. baigė Paryžiaus universiteto Teisių fakulteto teisės, 1929 m. viešosios teisės, 1930 m. Aukštųjų viešosios teisės mokslų institute baigė politinės ekonomijos ir tarptautinius mokslus. 1933 m. teisės daktaras. 1943 m. Paryžiaus universitete apgynė disertaciją Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatas ir įgijo daktaro laipsnį. 1931–1938 m. Valančiaus liaudies universiteto rektorius. 1995 m. Klaipėdos universiteto garbės daktaras.
Nuo 1930 m. lapkričio 1 d. iki 1991 Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1930–1934 m. Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento sekretorius.
Redagavo sutarčių rinkinių leidinius, vertė iš užsienio kalbų įvairius dokumentus, pvz., Hagos Tribunolo sprendimus Kaišiadorių-Lentvario byloje su Lenkija 1931 m. ir 1932 m., byloje su 1924 m. Klaipėdos konvencijos signatarais – Prancūzija, Anglija, Italija ir Japonija – dėl Klaipėdos Direktorijos pirmininko atšaukimo. Nuo 1934 m. ir 1938 m. užsienio reikalų ministro asmeninis sekretorius. Tuo metu jam teko būti Lietuvos delegacijos generaliniu sekretoriumi septyniose Baltijos santarvės užsienio reikalų ministrų konferencijose Kaune, Rygoje, Taline. Lietuvos delegacijos sekretorius ir delegato pavaduotojas Tautų Sąjungos XVI, XVII ir XVIII posėdžiuose Ženevoje. 1937 m. gegužės 12 d. Lietuvos delegacijos narys sekretorius Didžiosios Britanijos karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elžbietos karūnavimo iškilmėse Londone, apdovanotas Jo Karališkosios Didenybės Karūnavimo medaliu.[1]
1938 m. rugpjūčio mėn. – 1939 m. birželio mėn. Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje pirmasis sekretorius, 1939 m. birželio mėn. – 1953 m. rugpjūčio mėn. – patarėjas ir Lietuvos atstovas. Nuo 1953 m. įgaliotasis ministras, Lietuvos atstovas Tarptautinio intelektualinio bendradarbiavimo institute Paryžiuje. 1945–1960 m. Bendras Amerikos lietuvių fondo įgaliotinis Prancūzijoje. Nuo 1950 m. su J. Brazaičiu Laisvės kovos sąjūdžio įgaliotinis Vakaruose. Nuo 1950 m. Europos sąjūdžio Centrinės ir Rytų Europos k-jos (būstinė Londone) Lietuvos delegacijos narys. 1952 m. Europos sąjūdžio lietuvių tautinio komiteto vicepirmininkas. 1960–1976 m. Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone, DC, patarėjas (įgalioto ministro range). 1976–1977 m. laikinasis Lietuvos reikalų patikėtinis, 1977–1987 m. - patikėtinis JAV.
Nuo 1960-1976 m. Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone patarėjas, 1976-1987 m. – reikalų patikėtinis. Mirus S. Lozoraičiui vyresniajam, 1983-1991 m. Lietuvos diplomatijos tarnybos šefas. Jo rūpesčiu 1981–1984 m. buvo suremontuotas Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone pastatas.
1993 m. grįžo į Lietuvą, gyvena Vilniuje.
Dalyvavo visuomeniniame veikloje. 1927–1928 m. Paryžiaus lietuvių studentų draugijos pirmininkas; atstovavo Lietuvos studentams tarpt. studentų konfederacijos kongresuose (1929 ir 1930 m.). 1931–1932 m. Lietuvos studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. Tarpt. teisės mokslų draugijos Kaune vienas steigėjų (1932). 1931–1937 m. Katalikų veikimo centro Kauno rajono valdybos sekretorius. 1933–1935 m. Naujosios romuvos bičiulių sąjungos Kauno skyriaus valdybos sekretorius. 1935–1937 m. Lietuvių ir prancūzų susiartinimo draugijos Kaune sekretorius. Nuo 1936 m. LKMA socialinių ir ekonomikos mokslų sekcijos vadovybės narys. Nuo 1951 m. sąjungos vadovybės generalinis delegatas. Nuo 1952 m. Lietuvių tautinio Europos sąjūdžio komiteto pirmininko pavaduotojas.
1952–1954 m. LKMA atkūrimo išeivijoje iniciatorius. Nuo 1953 m. Pavergtųjų kraštų intelektualų pabėgėlių Prancūzijoje sąjungos lietuvių tautinės grupės atstovas ir tos sąjungos valdybos narys. 1952–1972 m. Ateitininkų federacijos išeivijoje garbės teismo narys.
Parašė knyga La Tragedie des Etats Baltes (1952 m.). 1945–1950 m. rūpinosi leidinio Questions Lithuaniennes. Documentation et Materiaux (33 sąs.) leidyba ir platinimu. 1951–1958 m. Paryžiuje leidžiamo Bulletin Lithuanien atsakingas redaktorius leidėjas. Politikos, teisės, visuomenės klausimais rašė į lietuvių ir užsienio spaudą.
Apdovanojimai: Švedijos, Lietuvos (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III ir II laipsnio), Latvijos, Italijos ordinai (1935–1937 m.), Vatikano Šv. Grigaliaus Didžiojo IV laipsnio ordinas (1950 m.), Garbės legiono karininko ordinas (1996 m.; Prancūzijos aukščiausias apdovanojimas), Lietuvos d. kunigaikščio Gedimino l laipsnio ordinas (1996 m.). 1995 suteiktas Klaipėdos Lietuvių federalistų universiteto garbės daktaro, 1996 m. - Pasvalio krašto ir Joniškėlio miesto garbės vardas.
1996 m. Vilniuje išleista A. Vasiliauskienės knyga „Stasio Antano Bačkio gyvenimo ir veiklos bruožai“.
Sūnūs – kardinolas Audrys Juozas Bačkis, diplomatas Ričardas Bačkis.
Visuomeninė veikla
1931-1932 m. Lietuvos studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. 1931-1938 m. M. Valančiaus liaudies universiteto Kaune rektorius. 1932 m. vienas Tarptautinės teisės mokslų draugijos Kaune steigėjų. 1945-1960 m. Bendrojo Amerikos lietuvių fondo įgaliotinis Paryžiuje. 1951-1958 m. jo iniciatyva Paryžiuje buvo leidžiamas „Bulletin Lithuanien“. 1952-1955 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos atkūrimo išeivijoje iniciatorius, nuo 1979 m. LKMA garbės narys. 1954 m. draugijos „France-Baltique“ atkūrimo iniciatorius.[2]
Bibliografija
- Baltijos valstybių tragedija (pranc. La Tragédie des Etats Baltes), 1952 m.
- Lietuvos diplomatinė tarnyba 1940 m. birželio 15 – 1990 m. kovo 11 d., 1999 m.
Postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Stasys Lozoraitis |
Lietuvos diplomatijos šefas 1983 – 1991 |
Po to: - |
Prieš tai: Stasys Lozoraitis |
Lietuvos prezidentas emigracijoje 1983 – 1991 |
Po to: - |
Įvertinimas
- 1937 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1994 m. Gedimino 2 laipsnio ordinas
- 1996 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius.
Šaltiniai
- Aldona Vasiliauskienė. Stasio Antano Bačkio gyvenimo ir veiklos bruožai, Vilnius, 1996.
- MRU tinklalapis S. A. Bačkio biografija
- „Aidai“ mėnesinis kultūros žurnalas JAV
- Stasys Antanas Bačkis. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė vyr. mokslinė redaktorė Jonė Liandzbergienė, Vyr. moksliniai redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Apolonija Kuzmickienė, dr. Algis Matulevičius, Danutė Rimšienė, Jūratė Tamulaitienė, Birutė Žalalienė; moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Birutė Grabienė, Vilija Kneitienė, Onutė Pečiulienė, Jonas Varnauskas. Dalį I tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimus tikrino: Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Danguolė Baliukynienė, Aldutė Sidarkevičienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5
- Stasys Antanas Bačkis. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)
- ↑ Paroda, skirta Vasario 16-ajai. Mykolo Romerio universitetas
- ↑ Aldona Vasiliauskienė. Stasys Antanas Bačkis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 424 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Gimę 1906 m.
- Gimę vasario 10 d.
- Mirę 1999 m.
- Mirę lapkričio 10 d.
- JAV lietuviai: Biografijų žinynas
- Lietuvos diplomatai
- Lietuvos ambasadoriai Prancūzijoje
- Lietuvos visuomenės veikėjai
- KU garbės daktarai
- Lietuvos teisininkai
- Linkuvos gimnazija:Mokiniai
- Kaunas: asmenybės
- Pantakoniai: asmenybės
- Vilnius: asmenybės
- JAV lietuviai