Stasys Radzevičius

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Stasys Radis

    Gimė 1890 m. rugpjūčio 17 d.
    Mileikiškiuose, Troškūnų vls., Panevėžio aps.
    Mirė 1956 m. spalio 21 d. (66 m.)
    Čikagoje, Ilinojaus valstija

    Veikla
    JAV lietuvis, Inžinierius energetikas, sporto organizatorius, visuomenininkas

    Stasys Radzevičius (Radis, 1890 m. rugpjūčio 17 d., Mileikiškių k., Troškūnų vls., Anykščių raj. – 1956 m. spalio 21 d. Čikagoje, Ilinojaus valstija, JAV) – JAV lietuvis, Inžinierius energetikas, sporto organizatorius, visuomenininkas.

    Gyvenimo kelias

    Tėvai: Pranas Radzevičius (18561940) ir Elžbieta Rimkutė (Rimkevičiūtė)-Radzevičienė (18611933) – žemdirbiai, stambių ūkių nuomininkai. Augo aštuonių vaikų šeimoje su penkiomis seserimis ir dviem broliais. Broliai ir seserys: Konstancija Radzevičiūtė-Braždienė (18851978), Justinas Radzevičius-Gudonis (18881960) – miškininkas, valstybės tarnautojas, Veronika Radzevičiūtė-Butkienė (18931979), Liuda Radzevičiūtė-Savickienė (18961943), Aleksandra Radzevičiūtė-Balčiūnienė (18981982), Antanas Radzevičius-Gudonis (19011985) ir Adelė Radzevičiūtė-Visockienė (19041988).

    Tėvams prasigyvenus ir įsigijus nuosavos žemės bei garinį malūną, užaugo Panemunėlyje (Rokiškio raj.).

    1902 m. baigė pradžios mokyklą. 19021908 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą. Mokėsi toliau ir 1910 m. baigęs papildomos klasės pilną kursą, gavo atestatą, suteikiantį teisę stoti į aukštąsias mokyklas. Nuo 1910 m. studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) Elektrotechnikos institute elektrotechniką, vėliau perėjo į Tomsko (Rusija) Technologijos institutą, dalį praktikos atliko Sibire. 1917 m. Rusijoje kilus revoliucijai, studijas paliko, jų nebaigęs, ir grįžo į Lietuvą.

    1918 m. kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, S. Radzevičius buvo pakviestas į valstybės institucijas kaip inžinerinį išsilavinimą iš dalies jau spėjęs įgyti energetikas. 19191928 m. jis dirbo Finansų, Prekybos ir Pramonės ministerijos Prekybos ir pramonės departamente inžinieriumi, buvo šio departamento valdininkas.

    Šiam departamentui tuo metų priklausė Lietuvos elektros ūkis. 1920 m. S. Radzevičius organizavo vokiečių paliktų elektrinių ir tinklo inventorizavimą ir perdavimą valstybės žinion. 1920 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos kariuomenei perėmus Vilniaus miesto kontrolę, jau spalio mėn. 2 d. iš Kauno atvykęs S. Radzevičius su komisija pradėjo Vilniaus elektrinių inventorizaciją. Tačiau ši veikla po mėnesio nutrūko, Vilnių okupavus L. Želigovskio kariaunai.

    19261928 m. S. Radzevičius studijavo Lietuvos universiteto Technikos fakultete. Užskaičius studijas Petrogrado elektrotechnikos ir Tomsko technologijos institutuose, jis buvo priimtas tęsti studijas nuo septintojo semestro. Parengęs ir pasigynęs diplominį darbą "Elektros stotis Zapyškyje Kauno miestui energija aprūpinti", jis įgijo inžinieriaus išsilavinimą.

    Apie 19281930 m. jis dirbo Belgijos kapitalo Elektros šviesos gaminimo Kauno miestui apšviesti akcinėje bendrovėje elektros tinklo tarnybos viršininko padėjėju, vėliau viršininku.

    1930 m. Kaune statant Petrašiūnų elektros stotį, S. Radzevičius jau dirbo Lietuvos rajoninių elektros stočių akcinės bendrovės reikalų vedėju.

    Nepriklausomos Lietuvos metais S. Radzevičius aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Jis buvo Lietuvos automobilininkų klubo sekretorius, dalyvavo ruošiant klubo leidžiamus Lietuvos kelių žemėlapius. 1928 m. jis taip pat buvo vienas iš Kauno teniso klubo steigėjų, vėliau – ilgametis jo pirmininkas ir rėmėjas.

    19411944 m. vokiečių okupacijos metais S. Radzevičius dirbo "Energie Versorgung Ostland Gmbh" įstaigoje, tvarkiusioje visos Lietuvos elektros ūkį.

    1944 m. S. Radzevičius pasitraukė į Vokietiją ir Hanau stovykloje vadovavo Technikos biuro dirbtuvėms, kartu su kitais entuziastais organizavo sporto klubo "Perkūnas" veiklą.

    1949 m. jis išvyko į JAV, įsikūrė Čikagoje ir ten dirbo elektrotechnikos inžinieriumi, dalyvavo Lietuvių bendruomenės Čikagos skyriaus veikloje.

    Čikagoje S. Radzevičius-Radis teisėjavo Amerikos lietuvių sporto šventėje (1956 m.) ir Vidurio vakarų lauko teniso turnyre (1956 m.). Jis aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių tautinės sąjungos veikloje, spaudos sekcijose, buvo Amerikos lietuvių ir architektų sąjungos (ALIAS) narys.

    Vedė iki Antrojo pasaulinio karo Kaune, žmona Zosė Kavolienė. Užaugino ir išmokslino žmonos sūnų iš jos pirmosios santuokos Vytautą Kavolį (19301996) – mokslininką sociologą ir filosofą, visuomenininką.

    Mirė 1956 m. spalio 21 d. Čikagoje (JAV). Palaidotas Čikagos lietuvių Šv. Kazimiero kapinėse. Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklas-stela. Pirmojoje jo pusėje iškaltas patriotinė kompozicija – Aušros Vartų Mergelės Marijos atvaizdas koplytėlėje, simbolinis žaibas ir įrašas: "A + A / Stasys / Radis-Radzevičius / dipl. elektr. inž. / 18901956". Antrojoje paminklo pusėje iškalti poeto Kazio Bradūno žodžiai: "Lietuvi! Kančios ištremtųjų / Ir kraujo žuvusių lašai / Tebūnie priesaika gyvųjų, / Kurių širdin įsirašai; / Kantrybė, darbas ir kova / Ir vienas tikslas – Lietuva! / K. Bradūnas".

    Ant buvusio Radzevičių šeimos namo Kaune, Žaliakalnyje, Tulpių g. 22, įrengta memorialinė lenta, skirta jo išugdytam V. Kavoliui atminti su įrašu: "Šiame name 19391944 gyveno ilgametis "Metmenų" žurnalo redaktorius, sociologijos profesorius Vytautas Kavolis, 19301996" (autoriai: dailininkas Edmundas Frėjus, architektas Algimantas Kančas. 2001 m.).

    S. Radzevičiaus-Radžio gyvenimas ir veikla pristatoma tęstinio leidinio "Lietuvos energetika" 6-ajame tome "Lietuvos energetika iki 1944 m." (2017 m.).

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7242-0=7242 wiki spaudos ženklai).