Stasys Zasas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Stasys Zasas

    Gimė 1901 m. gegužės 28 d.
    Aniūnų k., Anykščių raj.
    Mirė 1977 m. spalio 1 d. (76 m.)
    Nidoje

    Veikla
    Laisvės gynėjas, Vyčio Kryžiaus ordininkas, politinis kalinys

    Stasys Zasas ( 1901 m. gegužės 28 d., Aniūnų k., Anykščių raj. – 1977 m. spalio 1 d. Nidoje. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse) – Laisvės gynėjas, Vyčio Kryžiaus ordininkas, politinis kalinys.

    Biografija

    Gimimo data nustatyta pagal Debeikių parapijos krikšto metrikų įrašą.

    Tėvai: Teofilis Zasas (apie 18351910) – valstietis žemdirbys, amatininkas kalvis, ir Marijona Bratkauskaitė-Zasienė (?–1901) – žemdirbė.

    1901 m. gegužės 31 d. Debeikių bažnyčioje jį pakrikštijo kunigas Mykolas Karosas.

    Motinai mirus, o tėvui vėl sukūrus šeimą, nuo 1907 m. augo su pamote Marijona Adaškevičiūte-Zasiene. Gyveno ir dirbo šeimos ūkyje, baigė dvi progimnazijos klases.

    1919 m. birželio 3 d. S. Zasas išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir joje tarnavo pustrečių metų, iki 1921 m. spalio 16 d., buvo Kunigaikščio Vaidoto 8-ojo pėstininkų pulko karys, eilinis.

    1919 m. rugpjūčio 24 d. jis pasižymėjo kovose su bolševikais ties Bikėnais (Zarasų raj.), kai prislinko prie apkasų ir granatomis sukėlė priešų sąmyšį bei padėjo išmušti juos iš Bikėnų. Už tai 1919 m. gruodį jis buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi "Už Tėvynę" (Vyties Kryžiumi).

    Vėliau S. Zasas narsiai kovėsi su bolševikais prie Dauguvos upės Latvijoje ir su lenkais Augustavo (Lenkija) miškuose.

    1920 m. lapkričio 21 d. prie Šešuolėlių (Širvintų raj.) dvaro jis kartu su dviem bendražygiais Vincu Kisieliumi ir Calka Kurcu (Caleliu Kurceru) narsiai puolė į ataką prieš veikiantį lenkų kulkosvaidį, sukėlė priešo paniką ir perėmė ginklą. Už tokį žygdarbį S. Zasas 1921 m. sausį buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.

    1921 m. spalį demobilizuotas, jis grįžo į gimtąjį kraštą, ir apsigyveno Sargūnų kaime, Anykščių raj., bet 1923 m. pradžioje kaip šaulys-savanoris dalyvavo vaduojant Klaipėdos kraštą.

    1926 m. registruojant Vyties Kryžiaus ordino kavalierius, S. Zasas gyveno Sargūnuose. 1928 m. jis buvo apdovanotas Nepriklausomybės medaliu, 1930 m. spalio 31 d. jam buvo pripažintas kūrėjo-savanorio statusas, jis apdovanotas Savanorio medaliu.


    Kaip savanoris gavęs 8,5 ha žemės, apie 1930 m. S. Zasas įsikūrė Papilėnų viensėdyje, Anykščių raj. ir ten ūkininkavo.

    19391943 m. jis gyveno Anykščiuose, 19391941 m. dirbo laiškininku Anykščiuose, nuo 1941 m. vasaros buvo paskirtas Molėtų pašto viršininko pavaduotoju, bet dėl prasidėjusio karo šių pareigų nebeužėmė. 19411943 m. jis dirbo Anykščių karšimo ir vėlimo fabrike sąskaitininku. Nuo 1943 m. grįžęs į savo šeimos ūkį, jis gyveno Papilėnuose, kur tuo metu jau turėjo 16 ha žemės ir ūkininkavo.

    Apie 19441945 m. S. Zasas dirbo Anykščių rajono Kurklių vykdomojo komiteto sekretoriumi. 1945 m. birželio 26 d. jis buvo sovietinių represinių struktūrų pareigūnų suimtas ir kalinamas Ukmergėje ir Vilniuje, apkaltintas dalyvavimu 1941 m. Birželio sukilime, kankintas, siekiant išgauti prisipažinimą tarnavus vokiečių policijoje. Nors toks prisipažinimas ir buvo išgautas, bet liudininkai jo dalyvavimo nepatvirtino.

    Nepateikus kaltinimų, 1945 m. rugsėjį S. Zasas buvo įkalintas NKVD lageryje Vorkutoje (Rusija), ten toliau tardomas, bet byla taip ir nebuvo sudaryta. 1945 m. gruodžio 15 d., nenustačius kaltės, jis tiesiog buvo paliktas 6 metams darbams Pečioros anglies baseine, iki 1950 m. pavasario dirbo Vorkutos lagerių statybose. Tik 1950 m. gegužės 1 d. jis buvo išleistas į laisvę ir galėjo grįžti į Lietuvą.

    Apsigyvenęs Nidoje (Neringos sav.), S. Zasas dirbo Nidos dyzelinėje elektrinėje elektriku, vėliau buvo atsakingas už Klaipėdos elektros tinklų Nidos gyvenvietės elektros ūkį, kol išėjo į pensiją.

    Laisvalaikiu mėgo lošti kortomis.

    Vedė apie 1922 m., žmona Vanda Zasienė (19001947) – žemdirbė ūkininkė. Liko našlys. Vaikai: Henrikas Zasas (19221982), Elena Zasaitė (19251947), Česlovas Zasas (19301990) ir Lionginas Zasas (19331992).

    Vėl vedė po 1950 m., padėjo užauginti keturis antrosios žmonos vaikus.

    Mirė 1977 m. spalio 1 d. Nidoje. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse. Kapą ženklina betoninis paminklas-stela su įrašu juodomis raidėmis marmuro plokštelėje: "Zasas Stasys / 19011977 / Liūdi sūnūs / ir jų šeimos".

    Dukart Vyties Kryžiaus ordino kavalieriaus Stasio Zaso gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (19181940)" 6-ajame tome (2014 m.).

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5816-0=5816 wiki spaudos ženklai).