Steigiamasis Seimas


Lietuvos Steigiamasis Seimas – vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis.
Teisinis pagrindas[taisyti]
1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis Vilniuje buvo sušaukta Lietuvių konferencija, kuri paskelbė: kad „Lietuva galėtų laisvai plėtotis, turi būti sukurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, demokratiškais principais sutvarkyta… Steigiamasis seimas turės nustatyti valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis.“ Konferencija išrinko vykdomąjį organą – Lietuvos Tarybą, kuri 1918 m. vasario 16 d. priėmė aktą, kuriame nutarė, jog Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių Tautos Atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus Konferencijos nutarimu rugsėjo 18-23 d. 1917 m., skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos Valstybę.
Laikinoji valstybės valdžia 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“. 1919 m. spalio mėnesį priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas.
Rinkimai[taisyti]
Steigiamasis Seimas buvo išrinktas tik 1920 m. balandžio 14-15 d., nors Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad jis turi būti sušauktas kiek galima greičiau. Iš visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą išrinktų 112 narių 59 atstovavo krikščionių demokratų bloką, 29 valstiečių sąjungą ir socialistus liaudininkus, 12 socialdemokratus, 6 žydus, 3 lenkus, 1 vokiečius ir 3 nepartinius. 29 Seimo atstovai neturėjo 30 metų ir tik 8 buvo vyresni, nei 50 metų.
Pagal rinkimų įstatymą numatytas bendras mandatų skaičius buvo 229, bet rinkimuose negalėjo dalyvauti želigovskininkų kontroliuojama Rytų Lietuva su Vilniumi, kuriai buvo numatyta skirti 108 mandatai bei Klaipėdos kraštas (9 mandatai), tuo metu taip pat dar nepriklausęs Lietuvai. Teritorijoms, į kurias pretendavo Lietuva, bet kuriose rinkimai faktiškai įvykti negalėjo, buvo rezervuota 117 mandatų, t. y., penkiais mandatais daugiau, nei lietuvių valdžios kontroliuojamai teritorijai su laikinąja sostine. Iš viso Steigiamojo Seimo nariais buvo 150 atstovų. Dvidešimt devyniems jo nariams nebuvo sukakę trisdešimties metų. Tik aštuoni buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
Seimo nariai[taisyti]
Seimo veikla[taisyti]
Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, Seimo pirmininku išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis paskelbtas Lietuvos prezidentu.
Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė esant atstatyta nepriklausomą Lietuvos demokratinę respubliką. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Mirties bausmė naikinama“.
1920 m. liepos 12 d. sudaryta taikos sutartis su Rusija. Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure.
Atsistatydinus E. Galvanausko kabinetui, sudaryta K. Griniaus vyriausybė. 1920 m. rugpjūčio 6 d. Seimas ratifikavo taikos sutartį su Rusija, tačiau netrukus po to Sovietinė Rusija pradėjo karą su Lenkija, buvo užimtas Vilnius, o rugpjūčio 27 d. buvo bandyta išprovokuoti karą ir su Lietuva. Vydami bolševikus iš savo krašto, 1920 m. rugsėjo 22-23 d. naktį karo veiksmus prieš Lietuvą pradėjo lenkai, o vėliau ir latviai. LSDP padėjo sureguliuoti santykius partiniais kanalais.
Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mėnesio Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, Seimo nariai gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis seimas, kurį sudarė Pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai.
1922 m. vasario mėnesį valstiečiai atšaukė savo atstovus iš vyriausybės, buvo sudaryta nauja E. Galvanausko vyriausybė. 1922 m. kovo 31 d. V. Čepinskio iniciatyva buvo patvirtintas Lietuvos universiteto statutas.
1921 m. kovo 29 d. Seimas patvirtino naujus Lietuvos viešosios ir kriminalinės milicijų etatus, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 d. Ypač buvo padidintas kriminalinės milicijos etatinių vienetų skaičius.
1921 m. rugsėjo 23 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą. 1921 m. rugsėjo 30 d. Lietuva prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.
1922 m. Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą. Pirmiausia buvo uždrausta pirkti ir parduoti didesnius žemės sklypus, nusavinti didesni, negu 25 ha miškai. 1922 m. vasario 15 d. priėmė žemės reformos įstatymą. Žemė racionaliai skirstyta ją dirbantiems ūkininkams. Žeme aprūpinti mažažemiai ir bežemiai. Dvarininkai, skeptiškai vertinę Lietuvos savarankiškumą, prarado įtaką. Pradėta sisteminti įstatymų leidyba.
1922 m. vasario 16 d. įsteigtas Vytauto Didžiojo universitetas. 1922 m. rugsėjo 9 d. priimtas valiutos įstatymas, 1922 m. spalio 1 d. įvesta Lietuvos valiuta – litas.
Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Svarbiausias darbas – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri užbaigė iki tol buvusių laikinųjų konstitucijų ciklą:
- I Laikinoji konstitucija (1918 m. lapkričio 2 d.)
- II Laikinoji konstitucija (1919 m. balandžio 4 d.)
- III Laikinoji konstitucija (1920 m. birželio 10 d.)
Nuorodos[taisyti]
Šaltiniai[taisyti]
- Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas (sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis). – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. – 553 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-20-146-5
- Jakštas A. Šimtas dvylika karalių, Tauta, 1920 05 22, nr. 22 (31), p. 1
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai | ![]() |
---|---|
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | |
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo | ![]() |
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija | |
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | |
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
Parlamento pakaitalai TSRS okupuotoje Lietuvoje | ![]() |
Liaudies Seimas | LTSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas | |
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) | |
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 |
|