Steigviliai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Koordinatės:56°11′31″N 24°00′29″E / 56.192°N 24.008°E / 56.192; 24.008 (Steigviliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija: Žeimelio seniūnija
Gyventojų: 57 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Steigvìliai
Kilmininkas: Steigvìlių
Naudininkas: Steigvìliams
Galininkas: Steigviliùs
Įnagininkas: Steigvĩliais
Vietininkas: Steigvĩliuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Steigviliai – kaimas šiaurės rytinėje Pakruojo rajono savivaldybės dalyje, prie kelio  211  LinkuvaŽeimelis, 4 km į šiaurę nuo Ūdekų.

Kaime yra daug išlikusių autentiškų mūrinių ir medinių gyvenamųjų namų, klėčių. Ties rytine kaimo dalimi, pro dirbamus laukus teka Beržtalio upė. Šalia kaimo stovi Steigvilių malūnas. Netoli Beržtalio upelio, ant kalvos, įsikūrusios Steigvilių kaimo kapinės.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Steigvilių vėjo malūnas, pastatytas 1891 metais. Šalia malūno, kitoje kelio pusėje, stovi buvusi malūnininko sodyba. Technikos paminklas, nuo 2005 m. saugomas valstybės. 2019 m. suremontuota malūno išorė
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Pasivažinėjimas po Steigvilius (viena prieškario metų diena)

Pravažiavus Puodžiūnų kaimelį, pasimato kiek tolėliau plytintis platus ir aukštas kalnas, kuriuo patsai vieškelis eina. Ant to kalno užvažiavęs, pažiūri dešinėn - štai ir pirmosios steigviliečių sodybos: kelios rąstinės trobos, dailus geltonų plytų namas čerpių stogu. Toliau leidiesi link tilto. Čia kerti nedidelį Beržtalio upelį, už kurio vieškelis pasisuka dešiniau - prasideda Žeimelio valsčius.

Pravėžomis išvagotu dulkinu žvyrkeliu pajudi pirmyn. Beržtalio vaga tolydžio tolsta į rytus; tolumoje, kiek tik užmatai, žaliuoja miškas, prie jo sugludusios pamiškės gyventojų grytelės. Panašus miškas ir vakaruose, tik daug mažesnis, pavadinimu Beržynė; prie jo šliejasi vakariniai kaimo vienkiemiai - aukštais medžiais užaugusios salelės laukų vidury. Privažiuoji naujai iškastą melioracijos griovį; kelkraščiais, Linkuvos link, moterėlės eina: batus nusiavusios, rankose laiko, kad pasitaupytų. Karts nuo karto prasilenki su kokiu nors važnyčiotoju. Ar dviratininku.

O vieškelio gale jau matosi: rytuose ir vakaruose, lyg siena viduramžių pilies griūvesių, suaugę medžių pulkeliai, rausvi, pilki, patamsėję gryčių stogai - senojo Steigvilių sodžiaus pradžia. Privažiavęs pati kaimą, išvysti šalia kelio prigludusias sodiečių trobas: pradžioje kaimo vidutiniai ūkininkai ir darbininkai kuria savo gyvenimus; jų trobos paprastos, senoviškos. Steigvilių pradžioje - kryžkelė: į kairę pasukęs išvažiuotum link vienkiemių ir pasiektum Beržynės mišką, Skarulių kaimelį. Į dešinę - žaliosios gatvės kalnelį, Balčiūnų, Juozapavičių sodybas, vėjinį malūną; Beržtalio tiltą ir Antanaičių sodybą; už jos kelelis eina į Steigvilių mišką, Skarulėlius, Javydonius.

Bet tu važiuoji senuoju sodžiumi, link Žeimelio. Auga buvusios Trumpių sodybos pakelėje ąžuolas - galiūnas: jau privažiavai stambiųjų ūkininkų teritoriją. Dešinėje - šiaudais dengtas Alekso Poželos būstas: daug visokių gėlių, bet ir žolių ne ką mažiau... Patraukia dėmesį toliau nuo kelio (kairėje) iškilęs raudonų plytų milžinas pajuodusiomis langinėmis ir čerpių stogu, su dideliu gėlių darželiu priešais - Pažemeckų namas. Šiaip panašūs gėlių lopinėliai prie kiekvienų namų džiugina akis. Vieškelio dešinėje - dideli mediniai trobesiai, irgi čerpėmis dengti, tai "Rimšiuko" Poželos namai. Kairėje - ką tik perstatytas rąstinis ūkininkų namas: Leono Stramilos gryčia. Šiaip sodybų vaizdas, statiniai panašūs, bet ir skirtingi: štai vienerios gryčios, tvartai, kluonai klėtys - skarda uždengti, bet yra nemažai ir lentelėmis, net šiaudais padabintų trobesių. Nors bendrai paėmus vyrauja čerpiniai stogai ir plačios, senoviško plano rąstinės gryčios.

Negali nepastebėti tarp Rimšiuko Poželos ir Alekso Poželos sodybų, toliau nuo vieškelio, snaudžiančio krūmynais užaugusio praeities paminklo - piliakalnio. Šiaip viso sodžiaus reljefas - kalvotas, nelygus, skirtingai negu dirbami laukai - lygumos. Už Rimšiuko namų privažiuoji Jono Norvaišos trobesius: gryčia didžiausia visame kaime, klėtis dengta skarda, ūkis pavyzdingas ir sėkmingas. Už Norvaišos steigviliečių sodybos tik dešinėje, iki pat Krištanų. Kyla vieškelis į kalnelį: lėtai prariedi pro Pakeliūnų, Kalninio Poželos namus. Kalnelio pašonėje įsikūrusi Mačiulių šeima - kaimo šviesuoliai ir sėkmingi žemdirbiai. Saugo vieškelį du plačiašakiai ąžuolai, tokių kaime - ne vienas. Nuo čia kelias jau lygus: už Mačiulių, rąstinėje gryčioje prie pat kelio, gyvena seserys Monkūnaitės. Vėl sodybos abejose pusėse.

Vieškelio kairėje - didelis ir klestintis Krištanų ūkis. Erdvi dvigalė gryčia, naujas molio tvartas; sodybos gale - pieninės pastatas, kur daug sodiečių savo pieną priduoda; kadaise savarankiška buvusi, dabar jau Lauksodžio pieninei tepriklauso. Pieninės pašonėje - jos tarnautojų grytelė. Krištanų dešinėje - irgi sekmingo ūkininko Motiejaus Poželos sodyba. Senoviški, bet erdvūs trobesiai; krinta į akis ant aukštų akmeninių pamatų suręsta klėtis. Panašią klėtį jau pravažiavai - Mačiulių kieme. Ir dar pravažiuosi ne vieną...

Už Poželos sodo - graži, išpuoselėta Valiulių sodyba: raudonų plytų namas su langinėmis, nedidelė klėtis, kiemo gale tvartas, už jo - erdvi daržinė, kluonas. Už namo mūrinis pastatėlis - sandeliukas. Kairėje Norvaišos sodyba. Už jos senieji Šmerkos Poželos namai, dabar kitos šeimos valdomi. Žino visas kaimas garsųjį imtynininką Poželą, kilusį iš Šmerkos kiemo. Poželos namų dešinėje - Januškevičių namai. Čia pat dėmesį patraukia gretimoje sodyboje stovinti išdidi raudonų plytų klėtis - tai senojo Jono Poželos sodybos pradžia. Klėties ir gryčios pašonėje, kairėje vieškelio pusėje Rudžių trobesiai. Gražus rąstinis namas ant aukštų akmeninių pamatų; šalia kelio - lauko akmenimis išmūrytas rūsys.

Steigvilių sodžiui einant į pabaigą privažiuoji Kiršanskus. Ir namas ir klėtis - prie pat kelio: trobesiai rąstiniai, erdvūs. Platus kiemas, kurio gale - didžiulis U formos tvartas. Pasitinka tave gerai nusiteikęs šeimininkas - ūsorius Jonas. Jei sutikęs būtum kitų sodybų šeimininkus, tikrai pastebėtum kad su ūsais - beveik visi: Jonas Požela, Antanas Mačiulis, Jonas Norvaiša, Jonas Pažemeckas, Aleksas Požela ir daug kitų.

Už Kiršanskų sodybos dar pravažiuoji keletą mažesnių sodybėlių ir kryžkelę į Skarulius, mišką. Vėl prasideda vienkiemiai. Dėmesio centre - lauko vidury stovintis kepurinis, medinis vėjo malūnas, mojantis savo didžiuliais keturiais sparnais. Už malūno, vieškelio dešinėje - malūnininkų Beinoravičių sodyba. Senoviška, bet moderniškai atnaujinta gryčia šalia kelio, naujas molio tvartas. Švyti iš tolo skardiniai trobesių stogai. Už malūno jau visai arti stambiųjų ūkininkų vienkiemiai: Ramanauskienės graži sodyba kviečia užsukti. Šitą vienkiemį aplenkęs pasiektum Stravinsko namus su dideliu vaismedžiu sodu. Tik nuo vieškelio jisai nelabai matosi. Prie pat kelio įmantrus liaudiškas koplytstulpis - medžio kamienas nupjaustytom šakom, talentingo Ramanauskienės samdinio kurtas.

Už to kamieno seka posūkis į dešinę - kapinių kelelis. Išnyra lauko gale, netoli Beržtalio kranto ramiai gulinti kalva, apjuosta akmenimis išmūryta siena. Jei privažiuotum arčiau, pamatytum kapinėse sustatytus kryžius, paminklus, aptvertus įmantriomis, aukštomis geležinėmis tvorelėmis. Už kapinių, kitame Beržtalio krante - liepų eilės, skarda dengti naujos sodybos trobesiai: tai Nikodemo Rudžio ir jo seserų namai.

Važiuoji jau toliau; netoliese vėl aukštų medžių eilė - Dikšos vienkiemis, vadinamas Dikšaūkiu: Diržių kaimo pradžia...

Autorius Aleksas Pašuškevičius

Istorija

Pietinėje kaimo pusėje Beržtalio kairiajame krante buvo įsikūrusi Steigvilių senovės gyvenvietė, datuojama I tūkst. II puse – II tūkst. pradžia.[5] Sovietiniais metais, archeologinių tyrinėjimų metu, Steigviliuose rastas juodos spalvos lipdytas puodas plonomis sienelėmis.

Kaimas minimas 1555 m. „Guostagalio inventoriuje“. Tuomet Steigviliai buvo Paberžtalio vaitijos dalis, valdoma vaito Jono Steigvilionio (rašoma, gimusio Steigviliuose).

Steigviliai paminėti 1675 m. įraše metrikų knygoje, kuriuo pažymimas Mortos Velykaitės, Motiejaus Velykio dukters, gimimas.

XVII a. pabaigoje - XVIII a. minima Steigvilių seniūnija, kurią valdė didikai Puzinos ir bajorai Karpiai. Steigvilių seniūnais buvo: Mykolas Puzina, Antanas Mykolas Puzina. 1771 m. bajoras Benediktas Karpis, vesdamas Antano Mykolo ir Bogumilos Puzinienės dukrą kunigaikštytę Karoliną Marceliną Puzinaitę, gavo Steigvilių ir Liaudiškių seniūnijas. 1728 m. Steigvilių kaimas dar buvo žinomas kaip „Paberžtalio kaimas. XVIII a. pirmoje pusėje, dėl prasiautusio maro, kaimas ilgus dešimtmečius neturėjo gyventojų.

Steigvilių vėjo malūnas, 2019-09-12

XIX a. Steigvilių seniūniją valdė Rusijos kariuomenės pulkininkas Karlas Volmeris. Seniūnijai priklausė Steigvilių, Bardiškių, Miciūnų, Mažonių kaimai. Steigvilių kaime gyveno Jurgio Adomavičiaus vaikai, Jurgio Šurnos, Jono Šurnos, Jono Šurnos, 1814 m. mirusio Simono Poželos, 1815 m. mirusio Tado Poželos, Martyno Požėlos, Antano Poželos, Tomo Poželos, Eliziejaus Poželos, Bonaventūro Kleinoto, Jokūbo Šimaičio, Benedikto Baltaičio ir kitos šeimos. Taip pat Steigviliuose gyveno laisvųjų Marcijono Poželos, Jurgio Visocko, Vincento Baltulio, Mato Burkos, Jokūbo Bartkevičiaus, Dominyko Šurnos ir kitos šeimos.

1832 m. Steigvilių kaimas pažymėtas žemėlapyje Специальная карта запада Российской Империи.[6]

Steigviliai, kartu su Diržiais ir Bardiškiais sudarė vieną bendruomenę, kurios ūkio reikalus tvarkė Benduomenės sueiga – skodas (rus. Сход). Sueigai vadovavo seniūnas, renkamas kaimų vyrų trejų metų laikotarpiui. Bendruomenės posėdžiai vyko Žeimelyje, sueigos nutarimus užrašydavo valsčiaus raštininkas.

Spaudos draudimo laikais kaimo ūkininkų sodybose lankydavosi garsus Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Čia jis turėjo savo užuovėjas – vietas, kuriose galėdavo ilgesniam laikui apsistoti ir būti tikras, kad jo niekas neįskus žandarams. Čia atvažiavusio knygnešio laukdavo sodiečiai, norintys įsigyti ne tik jo atvežtos draudžiamosios spaudos, bet ir padiskutuoti su juo apie savo ir Lietuvos reikalus. Bieliniui patiko bendrauti ir su veikliu ir išsilavinusiu vietos jaunimu, nes gyvendami pasiturinčiai, tėvai stengėsi vaikams duoti kitokį gyvenimą – leisti juos į mokslus.

Steigvilių ūkininkas, knygnešių rėmėjas, vėliau Rusijos valstybės Dūmos deputatas Ignotas Požėla (1879-1916)

1889 m. vasarą knygnešystės organizatorius Motiejus Čepas Diržiuose įkurė draugiją (kuopelę) lietuviškoms knygoms ir laikraščiams skaityti bei platinti. Draugijai priklausė Diržių, Bardiškių ir Steigvilių kaimų ūkininkai: Ignas Povilaitis, Aleksys Jaras, Juozas Beinoras, Juozas Šiurna, Juozas Čepas ir kiti. Sekmadieniais vyrai rinkdavosi Loncmenio miške ir ten skaitydavo uždraustas knygas. Išpuvusio medžio drevėje buvo įsirengę knygyną – biblioteką, o skaitykla tapdavo miško aikštelė. Paprastai, kai susirinkusieji aikštelėje skaitydavo uždraustą spaudą, vienas iš draugijos narių eidavo sargybą. Saugodavo, kad jų slėptuvės neaptiktų žandarai.

1889 m. išspausdintas Steigvilių kaimo knygnešio Leono Požėlos įrašinis lapelis Laksztas Raszibu.

1891 m. Jonas Beinoravičius pasistatė Steigvilių vėjinį malūną. Jo projektuotojas - latvis malūnų meistras Bredikis.

1896 m. steigvilietis Vladas Požela suburė 7–8 narių slaptą valstiečių jaunimo draugiją, skirtą platinti lietuviškai spaudai. Draugijos vadovu vėliau buvo Ignas Lapinskas. Draugijos nariai skaitė ir platino tik pasaulietinę literatūrą bei atsišaukimus, vėliau ir LSDP žurnalą „Darbininkų balsas“. Lietuviška spauda aprūpindavo Kremblių dvaro savininkė sūnus Jonas Siabanskis (save vadindavęs Siabu), draudžiamosios spaudos gaudavęs iš Šiaulių knygnešių. Lietuviškos spaudos taip pat atsiųsdavo knygnešys Antanas BaltrušaitisKudirkos Naumiesčio. Draugijai priklausė Adolis Monkūnas, Ignas Bičkūnas iš Steigvilių, Juozas Valiulis iš Skarulių, Jonas Mišeika iš Puodžiūnų ir kt. Šie jaunuoliai skaitė ir platino lietuvišką spaudą iki pat jos draudimo panaikinimo.

1903 m. steigviliečio ūkininko Poželos klėtyje buvo surengtas vienas pirmųjų lietuviškų vakarų, kurio metu buvo suvaidinta žeimeliečio daktaro, literato Adomo Sketerio pjesė „Iš tamsos į šviesą“. Vaidinimą stebėjo apie pustrečio šimto žmonių.

Steigvilietė Elena Poželienė (1851-1926) su dukra Monika. 1912 metai

1915 m. Steigvilių kaimas pažymėtas kaizerinės Vokietijos topografiniame žemėlapyje Karte des Westlichen Russlands.[7]

Tarpukaris

1919 m. spalio 30 d. ties Steigviliais įvyko mūšis su bermontininkais, kuriame pastaruosius sumušė kapitono Jono Vėgėlio vadovaujami Pasvalio komendantūros daliniai. Gyventojams buvo gražinti ankščiau priešų rekvizuoti gyvuliai, o bermontininkai buvo priversti pasitraukti link Bauskės.

Pasvalio bataliono eilinis Petras Zakšauskas iš Steigvilių kaimo 1919 m. lapkričio 12 d. dalyvavo mušyje su bermontininkais ties Saločiais. Už drąsą ir pasižymėjimus apdovanotas 1 -ojo laipsnio Vyčio kryžiumi.

Šventė Steigvilių kaime, Antano ir Onos Mačiulių sodyboje, po 1930 m.

1932 m. Steigviliai buvo seniūnijos centras. Tuomet jai vadovavo Motiejus Indrišiūnas, jo pavaduotojas buvo Motiejus Požela. Pagal kiek vėlesnį 1941 m. sąrašą, Steigvilių seniūnja užėmė 12,13 kv. km. plotą. Jai priklausė Steigviliai (166 gyventojai), Steigvilių vienkiemiai (81 gyventojas), Aleksejevkos II (25 gyventojai) ir Naujadvario (10 gyventojų) kaimai. Iš viso Steigvilių seniūnijoje gyveno 266 gyventojai.

Tarpukariu kaime veikė Steigvilių Pieno Perdirbimo draugijos pieninė. 1927 m. liepos mėnesį pieninė sudegė, buvo padaryta nuostolių už daugiau nei 1000 litų. 1933 m. birželį Steigvilių pieninė prijungta prie Lauksodžio pieninės. Steigvilių pieninėje nuo 1928 m. kelerius metus dirbo pienininkas technologas Juozapas Diečkus.

Keletas Steigvilių moterų priklausė visuomeninės organizacijos “Lietuvių katalikių moterų draugija” Lauksodžio skyriui. 1937 m. šiam LKMD skyriui priklausė steigvilietės: Elena Rudytė, Rozalija Rudytė, Elžbieta Krištanavičienė, Viktorija Norvaišienė, Rozalija Poželienė, Ona Mačiulienė, Teodora Rudytė, Felicija Ramanauskienė, A. Guobožaitė (Guobužaitė). Savo ruožtu nekurie Steigvilių vyrai priklausė Žeimelio ūkininkų vienybės komitetui, tarp jų Jonas Lapinskas, Jonas Krištanavičius, Jonas Kiršanskas, Kazys Petrevičius, Antanas Mačiulis.

Kaimo šventės, gegužinės Steigviliuose vykdavo Mačiulių sodyboje. Ona Mačiulienė, LKMD Lauksodžio skyriaus narė, buvo kaimo renginių tvarkytoja. Dažnas svečias Steigvilių šventėse buvo Žeimelio brolių Dumpių kapela. Steigviliai turėjo ir savo muzikantų, tai Jonas Kizinis, iš Žemaitijos kilęs Povilas Gaižutis.

Sovietmetis

Stasė Misevičienė tremtyje Sibire, 1953 m.

Nuo sovietinių represijų nukentėjo daug kaimo gyventojų. Didžiųjų trėmimų laikotarpio Steigvilių kaimo tremtiniai: STASĖ MISEVIČIENĖ (gim. 1910 m.) su vyru. 1941 m. birželį ištremti į Sibirą, prie Laptevų jūros. Stasė Misevičienė žuvo, vyro likimas nežinomas. VERONIKA VALIULYTĖ (gim. 1906 m.). 1948 m. gegužės 22 d. ištremta į Irkutsko sritį, Tulūno rajoną. Paleista 1957 m. ONA RIMKEVIČIENĖ (gim.1915 m.), jos dukra BIRUTĖ RIMKEVIČIŪTĖ (gim. 1941 m.). 1948 m. gegužės 22 d. ištremtos į Krasnojarsko kraštą, Manos rajoną. Paleistos 1956 m. Grįžo į Lietuvą. POVILAS KRIŠTANAVIČIUS (gim.1908 m.). 1949 m. kovo 26 d. ištremtas į Irkutsko sritį, Tulūno rajoną. Likimas nežinomas. ROZALIJA LUKOŠIŪNIENĖ. Ištremta į Krasnojarsko kraštą. Paleista, grįžo į Lietuvą. TEODORA ČEPAITĖ - MAČIULIENĖ (1917-1995). Ištremta. Vėliau paleista, grįžo iš tremties. ALEKSAS VILKAS (1922-1993) ir jo žmona GENOVAITĖ VILKIENĖ (gim. 1929 m.). 1952 m. sausio 23 d. ištremti į Krasnojarsko kraštą, Manos rajoną. Paleisti, grįžo į Lietuvą.

Keletas gyventojų represijų sulaukė dar tebegyvendami kaime. JONAS VALIULIS (gim. 1898 m.) 1945 m. buvo suimtas, jo likimas nežinomas. JUOZAS VALIULIS (1910-1944) nušautas už slapstymąsį nuo mobilizacijos į karą. JONAS RIMKEVIČIUS (gim. 1911 m.) partizanavo ir žuvo 1945 m.

1949 m. balandžio 23 d. (vos mėnuo nuo pavasario trėmimo į Sibirą) Steigvilių kaimo teritorijoje įkurtas "Raudonosios žvaigždės" kolūkis, kuris tuoj pat, dėl neaiškių priežasčių, pervadintas į "Steigvilių" kolūkį. Kolūkis turėjo 800 ha žemės, padalintos į dvi brigadas, valdomas vietinių Jono Virbalo ir Alfonso Indrišiūno. 1952 m. kolūkis prijungtas Karolio Poželos vardo kolūkio (su centru Bardiškiuose). Buvusiame ūkininko Valiulio sodybos name nuo 1952 m. kelerius metus veikė Steigvilių pradinė mokykla.[8] Šiame name taip pat veikė biblioteka, buvo demonstruojami kino filmai, organizuojamos vakaronės.

Po 1990 m.

Po Neprilausomybės atkūrimo Steigviliuose atsidarė pirmoji, trumpai veikusi komercinė parduotuvė "Berželis". Šiai užsidarius, kaime keletą metų veikė verslininkės Audronės Pocienės, vėliau - Rimanto Pašakinsko parduotuvės. 2001 m. buvusiose kolūkio karvių-veršiukų fermose įkurta užsienio kapitalo ŽŪB “Žiemagra”. 2017 m. šios įmonės teritoroje iškelta istorinė Lietuvos vėliava - Vytis, o ceremonijoje dalyvavo lenktynininkas, Dakaro ralių dalyvis Benediktas Vanagas.

Steigviliai neturi savos bendruomenės, kaimas priklauso Bardiškių krašto bendruomenei. Tarp šiandieninių kaimo gyventojų yra ilgametė Diržių mokyklos mokytoja Ona Dumbrienė, taip pat vienintelė Žeimelio krašto tremtinė Genovaitė Vilkienė.

Pavadinimo kilmė

1966 m. steigvilietė Teodora Jarienė pateikė tokią Steigvilių vardo kilmės versiją: senovėje kaimo vietoje buvęs didelis miškas ir kalnas. Iškirtus mišką, prie to kalno ėmęs steigtis kaimas. Tad ir tam kaimui buvęs duotas vardas - Steigviliai.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1941 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[9]
253 268 166 242 193
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
164 114 127 76 57


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Steigviliai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Steigviliai TSRS topografiniame žemėlapyje[10][11].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Žmonės

Kaime gimė, gyveno:

  • Karl Pojello (liet. Karolis Požėla) (1893–1954), Rusijos Imperijos, JAV, Europos imtynininkas, 1933 Europos čempionas (sunkiasvorių kategorijoje).
  • Kazys Petkevičius (1926–2008), žymus krepšinio žaidėjas ir treneris, dukart (1947 ir 1953) Europos čempionas (su SSRS krepšinio rinktine).
  • Henrikas Petkevičius - Steigvila (1923-2005), partizanas, LLA Žemaičių legiono štabo narys, tremtinys.
  • Vladas Požela (1879–1960), Lietuvos teisininkas, advokatas, knygnešys, Steigiamojo Seimo narys.
  • Vladas Požela (1913-1997), kunigas, tremtinys, visuomenės veikėjas.
  • Ignotas Rudys (1870-1925), kunigas.
  • Jonas Rudys, Lietuvos geležinkelių valdybos vyr. gydytojas.
  • Ignas Požela (1898-1982), Vilkaviškio kunigų seminarijos dėstytojas.
  • Ignotas Požėla (1879–1914), 3 – šaukimo (1907–1913) Rusijos Dūmos deputatas nuo Kauno gubernijos, knygnešių rėmėjas.
  • Jonas Silickas (1896–1995), Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės 9 pėstininkų pulko karo valdininkas.[12]
  • Juozas Bičkūnas (1917–2013), LLA „Vanagų“ Darbėnų kuopos 2 būrio vadas, tremtinys, politinis kalinys.
  • Liucija Janina Brazdžionienė (gim. 1944 m.), bibliotekininkė, kraštotyrininkė, devynių rankraštinių knygų apie Šukionių kaimo istorija ir tradicijas autorė. Garbės kraštotyrininkė (1995 m.).
  • Juozas Povilas Pašiškevičius (1911-1985), Steigvilių kaimo amatininkas, statybos darbų brigadininkas, sandelininkas, II pasaulinio karo dalyvis (kilęs iš Čičykių kaimo)

Galerija

Šaltiniai

  • Juozas ŠLIAVAS. Žeimelio apylinkės, Kaunas: Leidykla „Šviesa“, 1984. 9 psl.
  • Leonas Požėla. Lietuvių enciklopedija, T. 23. Bostonas, 1961, 385 psl.
  • Lietuvos kariuomenės žurnalas "Karys", 1925 m. kovo mėn.
  • "Šiauliu naujienos", 1927 m. liepos 17 d.
  • Savaitraštis "Šiaurės Lietuva", 1933 m. birželio 11 d.
  • Geni.com STEIGVILIŲ SENIŪNIJA

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Aleksas Pašuškevičius – autorius ir redaktorius – 98% (+28674-539=28135 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 5% (+1481-440=1041 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+130-155=-25 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+19-0=19 wiki spaudos ženklai).