Steponas Kolupaila

Kitos reikšmės – Steponas (reikšmės), Kolupaila (reikšmės).

Steponas Kolupaila
Gimė	1892 m. rugsėjo 14 d. Tuminiškės, Daugpilio apskritis
Mirė	† 1964 m. balandžio 9 d. South Bend, Indianos valstija
Vaikai	Evelina Kolupailaitė-Masiokienė
Veikla	geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, JAV lietuvis
Alma mater	Maskvos matavimų institutas
Žymūs apdovanojimai
1928 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas

Steponas Kolupaila (1892 m. rugsėjo 14 d. Tuminiškės, Daugpilio apskritis – 1964 m. balandžio 9 d. South Bend, Indianos valstija) – Lietuvos geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, JAV lietuvis.

Gyvenimo kelias

1911 m. aukso medaliu baigęs Mintaujos gimnaziją studijavo Maskvos matavimų institute, kurį baigęs įgijo geodezijos inžinieriaus specialybę. Nuo 1917 m. šiame institute dėstė ir iki 1918 m. studijavo Maskvos žemės ūkio akademijoje. 1921 m. atvyko į Lietuvą. 1922–1926 m. dirbo Dotnuvos žemės ir miškų ūkio technikume. Nuo 1922 m. dar dėstė Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), 1935–1940 m. Statybos fakulteto dekanas, nuo 1937 m. Hidrotechnikos katedros vedėjas. 1941–1944 m. Kauno universiteto Hidrologijos ir hidraulikos katedros vedėjas. 1923 m. jam suteiktas docento, 1926 m. – ekstraordinarinio profesoriaus, 1940 m. ordinarinio profesoriaus vardas. 1941 m. technikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys.

1923 m. įsteigė Plentų ir vandens kelių valdybos Hidrometrinį biurą ir iki 1930 m. jam vadovavo. 1935–1940 m. Energijos komiteto Vandens jėgų skyriaus vedėjas. 1944–1948 m. gyveno Vokietijoje, lietuvių tremtinių Kempteno stovykloje, ten įsteigė Aukštuosius technikos kursus, jiems vadovavo ir dėstė. Taip pat mokytojavo Maironio gimnazijoje, dėstė Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos universitete (Miunchenas). 1948–1963 m. Notre Damo universiteto profesorius.

1931–1933 m. Kauno miesto tarybos narys. Studijuodamas ir vėliau buvo studentų skautų „Vytis“ ir „Plienas“ korporacijų narys, Lietuvos geografijos draugijos vicepirmininkas, Fotomėgėjų draugijos pirmininkas.

Duktė kalbininkė Evelina Kolupailaitė-Masiokienė (1920–1993 m.)

Literatūrinė veikla

1925–1928 m. redagavo žurnalą „Technika“, 1927 m. – „LU 5 metų apyskaitą“, 1934 m. – „Dotnuvos almanachą“, 1940 m. laikraštį „XX amžius“. Paskelbė daug straipsnių konferencijų pranešimų rinkiniuose ir žurnaluose „Technika“, „Kosmos“, „Gamtos draugas“, „Matininkas“, „Naujas žodis“, „Židinys “, „Soter“, „Mūsų žinynas“, „Foto mėgėjas“, „Naujoji Romuva“, „Skautų aidas“, „Jaunasis ūkininkas“ „Mūsų girios“, „Studentų dienos“ ir kt. Nuo 1933 m. buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“ bendradarbis, hidrografijos ir hidrologijos skyriaus redaktorius. Bibliografavo lietuviškąją hidrologinę spaudą.

Vokietijoje bendradarbiavo savaitraštyje „Žiburiai“.

Mokslinė veikla

Stepono Kolupailos mokslinė veikla prasidėjo Rusijoje. 1918 m. jis išleido vadovėlį „Hidrometrija“ – pirmą šios srities veikalą rusų kalba. 1928 m. prof. S. Kolupaila pasiūlė originalų metodą, kuris plačiai naudojamas pasaulyje upių žiemos nuotėkiui skaičiuoti. 1934 m. jis paskelbė pirmąsias maksimalių debitų skaičiavimo empirines formules. Prof S. Kolupaila buvo ne tik hidrogafinių, bet ir hidrologinių tyrimų pradininkas, iškili asmenybė tarp pasaulio hidrologų.

Iki 1944 m. paskelbė 96 veikalus ir straipsnius iš hidrologijos, daugiausia apie Lietuvos upes. Apskaičiavo kai kurių upių nuotėkį, paskelbė išvadas apie Nemuno nuotėkį ties Smalininkais 1812–1932 m. laikotarpiu, propagavo vandens turizmą. Parengė hidrometrinio metraščio 2 t. (1929 m. ir 1930 m.), parašė monografijas apie Nevėžį ir Nemuną. Išleido pasaulyje paskelbtų publikacijų hidrometrijos klausimais bibliografiją (Bibliography of Hydrometry 1961 m.).

Įvertinimas

• 1928 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas
• 1992 m. rugsėjo 17 d. prie namo Fredoje (K. Grybausko g. 28) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1925–1944 m. gyveno hidrologijos pradininkas Lietuvoje, akademikas Steponas Kolupaila, 1892–1964“ (skulpt. Jūratis Zalensas).
• 1995 m. viena Aleksoto gatvė Birutėje pavadinta jo vardu (Kauno m. mero 1995 m. 04 06 potv. Nr. 233).

Bibliografija

• Hidrometrija, rusų kalba 1918 m., lietuvių kalba, 2 t. 1939–1940 m.
• Logaritminė linijuotė, 1932 m.
• Nevėžis, 1936 m.
• Nemunas, 1940 m.

Šaltiniai

• Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai. Sudarytojas: Romaldas Adomavičius. Redaktorė: Romualda Nikžentaitienė. Lietuvos jūrų muziejus, 2015 m., 155 psl., 116 Iliustr. ISBN 978-9955-9714-9-8
• Jurgis Gimbutas, J. V. Danys. Steponas Kolupaila, Čikaga, 1974 m. (su bibliografija)
• Kęstutis Kilkus. Profesorius Steponas Kolupaila, Vilnius, 2002.
• Steponas Kolupaila. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė vyr. mokslinė redaktorė Jonė Liandzbergienė, Vyr. moksliniai redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Apolonija Kuzmickienė, dr. Algis Matulevičius, Danutė Rimšienė, Jūratė Tamulaitienė, Birutė Žalalienė; moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Birutė Grabienė, Vilija Kneitienė, Onutė Pečiulienė, Jonas Varnauskas. Dalį I tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimus tikrino: Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Danguolė Baliukynienė, Aldutė Sidarkevičienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5
  Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 1t.pdf

  Steponas Kolupaila
  Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 1t.pdf

  Steponas Kolupaila