Suomių kalba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Suomių kalba
Suomen kieli
Kalbama: Suomijoje, Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje (Karelijoje)
Kalbančiųjų skaičius: 6 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: ?
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Uralo
 Finougrų
  Finų
   Baltijos finų
   Suomių

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Suomijos vėliava Suomija

Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga

Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: fi
ISO 639-2: fin
ISO 639-3: fin
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
Suomių kalbos dialektai. 1. Pietvakarių. 2. hämäläismurteet. 3. Ostrobotnijos. 4. keskipohjalaiset ir pohjoispohjalaiset 5. peräpohjalaiset. 6. Savonijos. 7. Pietryčių.

Suomių kalba (suomiškai – suomi) – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų. Tai yra ir oficiali Suomijos kalba, ir oficiali mažumos kalba Švedijoje.

Suomių kalba priklauso finougrų kalbų šeimai ir priskiriama agliutinacinėms kalboms.

Suomių kalba šnekama Suomijoje (išskyrus švediškąją kalbos sritį ir Enare bei Utsjoki sritis, kur kalbama dar ir samių kalba), Finnmarko provincijoje Norvegijoje, šiaurės rytų Norrbotteno provincijoje Švedijoje, Sankt Peterburgo srityje bei pavienėse teritorijose Sibire ir Šiaurės Amerikoje. Iš viso suomiškai kalba apie 6 milijonus žmonių. Suomiai patys save vadina suomalaiset (suomalainen, suo – pelkė, maa – kraštas), o savo kalbą suomi.

Populiari nuomonė, kad šią kalba išmokti labai sunku, bet taip yra greičiausiai dėl to, kad bemaž viso aplinkinės tautos, išskyrus estus, kalba indoeuriopiečių šeimos kalbomis, kurių struktūra labai skiriasi nuo suomių kalbos.

Suomių rašomosios kalbos kūrėju laikomas vyskupas Mikael Agricola (1508–57 m.).

Fonetika

Balsiai: a, e, i, o, u, ä, y, ö. Ilgieji balsiai žymimi dvigubu balsio ženklu.

Tvirtagaliai dvibalsiai: ie, uo, yö (kilę iš ilgųjų e, o, ö).

Tvirtapradžiai dvibalsiai: au, äy, ei ir kt. (iš viso 14).

Balsių harmonija: a, o, u negali būti tame pačiame žodyje su y, ä, ö.

Priebalsiai: d, h, j, k, 1, m, b, p, r, s, t, v. Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje žodis negali prasidėti ar pasibaigti daugiau kaip vienu priebalsiu, o žodžio viduryje retai pasitaiko trys priebalsiai po vienas kito.

Žodžio kirtis: pirmajame skiemenyje (dėl ugro-finų įtakos latvių kalbos kirtis tapo fiksuotas pirmajame skiemenyje). Kirtis neįtakoja garso ilgumo.

Morfologija

Gausu linksnių: be vardininko, yra trys vidaus ir trys išorės vietininkai, esyvas, translatyvas, komitatyvas, abesyvas, instruktyvas. Iš viso yra 15 linksnių. Būdvardžiai linksniuojami taip, kaip ir daiktavardžiai, išskyrus komitatyvą. Be gausybės linksnių vartojami ir kai kurie prielinksniai bei polinksniai, kurių dalis yra daiktavardžiai ir linksniuojami, pvz., kylän keskellä (viduryje kaimo), kylän keskeltä (iš kaimo vidurio), keskelle merta (viduryje marių).

Giminių suomių kalba neturi.

Veiksmažodis turi keturias nuosakas, gausu bendraties ir dalyvių formų.

Baltų ir suomių kalbų ryšiai

Suomiai dar ikiistoriais laikais iš baltų perėmė nemažai leksikos, ypač apibūdinančios tuo metu finams naujas realijas: keli (kelias), silta (tiltas), ratas (ratas), pirtti (pirtis), seinä (siena), reki (rogės), terva (derva), paimen (piemuo), tarha (daržas), jyvä (javai), herne (žirnis), ruis (rugys), vaha (vaškas), vuota (oda), hihna (šikšna), porsas (paršas), oinas (avinas), vuohi (ožys), metsä (giria, medžiai), kirves (kirvis), Perkele (Šėtonas, Perkūnas), keltainen (geltonas), herhiläinen (širšė), lohi (lašiša), sisar (sesuo), tytär (duktė), harmaa (širmas), laiva (valtis, laivas), kauha (kaušas, samtis). Iš viso suomių kalboje yra apie 11 procentų giminingų baltams žodžių. Juos tyrinėjo kalbininkas Algirdas Sabaliauskas.

Nuorodos

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas suomių kalba


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Suomių kalba – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka





Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7850-69=7781 wiki spaudos ženklai).