Suvalkų apskritis

Suvalkų apskritis lenk. Powiat suwalski
Suvalkų apskrities herbas (Detaliau) (Detaliau)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2
Valstybė:	Lenkija
Centras:	Suvalkai
Seniūnas:	Szczepan Ołdakowski
Gyventojų:	35 113 (?)
Plotas:	1307.31 km²
Tankumas ():	27 žm./km²
Pašto kodas:	16-400
Tinklalapis:	www.powiat.suwalski.pl
Vikiteka:	Suvalkų apskritisVikiteka

Suvalkų apskritis (lenk. powiat Suwalski) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras – Suvalkai. Apskritį sudaro 9 valsčiai: Bakalariavos, Pilypavo, Jeleniavo, Prieraslio, Račkų, Rūtelės, Suvalkų, Šipliškės, Vižainio. Apskritis ribojasi su Alėckos, Augustavo, Geldapės, Luko, Seinų apskritimis ir Lietuva.

Istorija

Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Apie XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. apskrities žemės priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. 1656 m. apskrities teritorijoje netoli Pilypavo kaimo įvyko Pilypavo mūšis tarp Lietuvos ir Švedijos-Brandenburgo kariuomenių. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Suvalkų gubernijai.

1913 m. apskrityje buvo 15 valsčių: Andrejavo valsčius, Čostkuvo valsčius, Jeleniavo valsčius, Kadariškių valsčius, Koniecburo valsčius, Kukuvo valsčius, Mockavos valsčius, Pavluvkos valsčius, Pilypavo valsčius, Prieraslio valsčius, Seivų valsčius, Ūtos valsčius, Vižainio valsčius, Vulkos valsčius ir Žabariškės valsčius.Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai, 1915–1916 ir 1918 m. Oberosto Suvalkų, 1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917 m. kovą – 1918 m. sausį Lietuvos sričiai.

Suvalkų gubernija pietvakarių Lietuvoje

1919–1920 m. apskrityje būta Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių susidūrimų. Per apskritį ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinės linijos. 1923 m. linija beveik visą apskritį (su Suvalkų miestu) priskyrė Lenkijai. Lietuvai atiteko nedidelė šiaurinė buvusios Suvalkų apskrities dalis. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį apskritis buvo priskirta Lietuvai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Vienu ar kitu metu apskrityje buvo šie jau dabar nebegzistuojantys valsčiai: Dauspudos valsčius, Senojo Palivarko valsčius, Senosios Ančios valsčius ir Vižgurių valsčius. 1939–1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. 2003 m. vasario 26 d. sukurtas Suvalkų apskrities herbas. XXI a. pradžioje sukurta Suvalkų apskrities vėliava.

Gyventojai

Pagal 2008 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

Aprašymas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Bendrai	35113	100%	17193	49,00%	17920	51,00%
Miestai	0	0%	0	0%	0	0%
Kaimai	35113	100%	17193	49,00%	17920	51,00%

Remiantis garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. apskrityje lietuviškai dar šnekėję apie 60% apskrities gyventojų.

Pagal 1897 m. atliktą gyventojų surašymą, apskrities gyventojų tautinė sudėtis atrodė taip: lenkai 66,8% (62,076), žydai 11,3% (10,468), lietuviai 8,5% (7,877), rusai 7,9% (7,309), ir vokiečiai 4,3% (3,974). 1897 metais apskrityje gyveno 92.910 žmonės, o plotas buvo 1498 km². 1914 metais apskrityje gyveno 115.800 žmonės, o plotas buvo 1498 km². 1917 metais apskrityje gyveno 63.410 žmonės, o plotas buvo 1530 km².

Pagal 1921 m. lenkų atlikto surašymo duomenis apskrityje gyveno 70,412 žmonių, o tautinė sudėtis buvo tokia: 60,754 (86,3%) lenkų, 5400 (7,7%) žydų, 2570 (3,6%) lietuvių, 1013 (1,4%) Lenkijos vokiečių, 641 (0,9%) Lenkijos rusų, 24 Lenkijos gudai, 4 rusėnai, 1 belgas, 1 prancūzas, 1 graikas ir 1 latvis.

Pagal 1921 m. lenkų atliktą surašymą apskrities religinė sudėtis buvo tokia: 54,710 (77,7%) Lenkijos Katalikai, 7244 (10,3%) Judėjai, 5822 (8,3%) Protestantai, 1736 (8,8%) Sentikiai, 427 (0,6%) Stačiatikiai, 226 (0,3%) Marijavitai, 12 graikų katalikų ir 2 be religijos. Apskrityje yra Pilypavo dekanatas, Suvalkų Šv. Dvasios dekanatas, Suvalkų Dievo gailestingumo dekanatas ir Suvalkų Šv. Benedikto ir Romualdo dekanatas.

Administracinis suskirstymas

Apskritis yra suskirstyta į 9 valsčius:

Valsčius	Plotas (km²)	Gyventojai (2006)	Valsčiaus centras
Suvalkų valsčius	264.8	6,388	Suvalkai *
Račkų valsčius	142.3	6,137	Račkos
Pilypavo valsčius	150.4	4,478	Pilypavas
Šipliškės valsčius	156.6	4,008	Šipliškė
Prieraslio valsčius	123.8	3,095	Prieraslis
Bakalariavos valsčius	123.0	3,053	Bakalariava
Jeleniavo valsčius	131.8	3,018	Jeleniavas
Vižainio valsčius	122.6	2,672	Vižainis
Rūtelės valsčius	92.3	2,287	Rūtelė
* nepriklauso valsčiui

Transportas

Per apskritį eina Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija, Alėckos-Suvalkų geležinkelio linija, Mockavos-Suvalkų geležinkelio linija ir planuojama Rail Baltica linija. Taip pat eina keliai: Vaivadijos kelias Nr., Vaivadijos kelias Nr., Vaivadijos kelias Nr., Vaivadijos kelias Nr. ir Vaivadijos kelias Nr. ir Via Baltica kelias.

Apskrities gamta

Gamtos apsauga

Apskrityje yra Vygrių nacionalinis parkas, Suvalkų kraštovaizdžio parkas bei Jotvingių pilkapio, Lapūkavo riedulių ir Ančios ežero draustiniai.

Upės

Apskrityje teka Blindės, Juodosios Ančios, Potopkos, Rospudos, Ščeberkos, Šelmentos, Šešupės, Vaiponės, Vėtrėlaužos, Vizgos, Vygros ir Vyžainos upės.

Ežerai

Akmuo (1,17 km²); Akmuo (0,38-0,44 km²); Ančia (3,044 km²); Balėstas (1,28 km²); Bočnė (0,52-0,58 km²); Didysis Sausasis (0,11 km²); Didysis Šelmentas (3,56 km²); Dovcenas (0,84 km²); Dunojevas (0,252 km²); Eglinis (0,135 km²);

Egliniškiai (0,17 km²); Garbasė (1,37-1,52 km²); Gatnė (0,07 km²); Gilusis (0,1-0,2 km²); Grabenščizna (0,10 km²); Graužis (0,1986 km²); Ilgelis (0,16 km²); Ilgiai (0,23 km²); Jačna (0,4184 km²); Juodelis (3,56 km²);

Kailis (0,1938 km²); Kamendulas (0,26 km²); Karasievekas (0,12 km²); Kopanė (0,125 km²); Košcielnis (0,5516 km²); Kreivasis (0,47-0,52 km²); Kreivieji Vygriai (13,84 km²); Kupavas (0,27 km²); Mauda (0,34 km²); Mažasis Šelmentas (1,68 km²);

Mėrūniškiai (1,89-1,92 km²); Okronglis (0,44 km²); Ožys (0,55 km²); Pabandžis (0,50 km²); Pertas (0,216 km²); Rospudas (3,44 km²); Samanis (1,10 km²); Sausasis (0,08 km²); Siekerevas (0,25 km²); Šiurpilis (0,89 km²);

Vistucas (0,175 km²); Vižainis (2,605 km²); Vygriai (21,7 km²); Vodzilkiai (0,043 km²); Žaliasis (0,07 km²).

Šaltinis

• Suvalkų apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.

Nuorodos

• Studia i materiały do dziejów Suwalszczyzny. (Redakt. Jerzy Antoniewicz), Państwowe Wydawn. Naukowe (Białystok), 1965
• Tadeušas Radzivinovičius. Suvalkų apskritis 1918–1920 m. (lenk.)
• Tadeušas Radzivinovičius. Suvalkija 1920 m. I d. (lenk.)
• Tadeušas Radzivinovičius. Suvalkija 1920 m. II d. (lenk.)