Suvalkų gubernija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Lenkijos Kongreso karalystė 1907 m.

Suvalkų gubernija (rus. Сувалкская губерния, lenk. Gubernia suwalska) buvo Lenkijos Kongreso karalystėje 18671920 m. Centras – Suvalkai. Buvo dabartiniuose Lietuvos pietvakariuose, Lenkijos šiaurės rytuose ir Gudijos šiaurės vakaruose, gubernijai priklausė Užnemunė. Plotas 12 300 km². Gubernija ribojosi su Gardino gubernija, Kauno gubernija, Lomžos gubernija ir Vilniaus gubernija bei Prūsijos karalyste.

Istorija[taisyti]

Gubernija suformuota 1867 m. sausio 1 d., kai buvo perskirstytos Augustavo ir Plocko gubernijos į tris naujas – Lomžos, Plocko ir Suvalkų. Pastaroji buvo skirstoma į 7 apskritis.

Tai buvo nepramoninė gubernija, žemės ūkio lygiu viena pirmaujančių imperijoje (1897 m. buvo 53,7 tūkst. žemės ūkio darbininkų), gyventojai – vieni raštingiausių: 1897 m. buvo raštingų (vyresnių nei 10 m. amžiaus) 54,9 proc. vyrų ir 42,8 proc. moterų (lietuviškose apskrityse atitinkamai 76,6 ir 50,2 poc., tarp lietuvių 48 proc. ir 39,7 proc.). Lietuviškose apskrityse gyveno 410.789 žmonės.

Gubernijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1867 7 apskritys: Augustavo apskritis, Kalvarijos apskritis, Marijampolės apskritis, Naumiesčio apskritis (Vladislavovo), Seinų apskritis, Suvalkų apskritis, Vilkaviškio apskritis
1897 605.000 92 valsčiai 10 miestų:
1913 652.000

Apskritys[taisyti]

Gubernijos žemėlapiai:
  • Apskritys 1896 m.
  • Valsčiai 1890 m.

Gubernijoje buvo 7 apskritys:

Gyventojai[taisyti]

Pagal 1889 m. Rusijos imperijos gyventojų statistinius duomenis gubernijoje gyventojų daugumą sudarė lietuvių tautybės žmonės, kurie sudarė 57.8% visų gubernijos gyventojų.[1] Lietuviai daugumą sudarė Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio, Vilkaviškio ir Seinų apskrityse.[2] Remiantis garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. Suvalkų apskrityje lietuviškai dar šnekėję apie 60% apskrities gyventojų, Seinų apskrityje apie 97% gyventojų.[3] Pagal 1897 m. atliktą gyventojų surašymą, gubernijos gyventojų tautinė sudėtis atrodė taip: lietuviai 52% (304,500), lenkai 22,99% (134,000), žydai 10% (59,100), vokiečiai 10% (30,500), gudai 5% (26,600), rusai 4% (24,500) ir kiti 7% (3,700). Pagal 1910 m. surašymą gubernijos gyventojų sudėtis atrodė taip: lietuviai 54,8 %, lenkai 30% ir kitos tautybės 15,2%.[4]

Gyventojų tautinė sudėtis 1897 m.[5]
Tautybė Gyventojai Dalis %
Lietuviai 304,500 52%
Lenkai 134,000 23%
Žydai 59,100 10%
Vokiečiai 30,500 5%
Gudai 26,600 5%
Rusai 24,500 4%
Kiti 3,700 7%
Iš viso 582,900 100%


Gyventojų tautinė sudėtis pagal apskritis[taisyti]

Gubernijos gyventojų tautinė sudėtis atskirose apskrityse pagal 1897 m. surašymą.[6]:

Tautybė Lietuviai Lenkai Žydai Vokiečiai Gudai Rusai
Visoje gubernijoje 52,2 % 23,0 % 10,1 % 5,2 % 4,6 % 4,2 %
Augustavo 0,2 % 49,1 % 11,6 % 32,5 % 5,4 %
Naumiesčio 82,8 % 1,3 % 7,4 % 7,1 %
Vilkaviškio 68,7 % 3,9 % 8,5 % 15,9 % 2,1 %
Kalvarijos 72,6 % 10,1 % 9,3 % 3,6 % 3,7 %
Marijampolės 77,0 % 2,9 % 10,3 % 5,0 % 4,0 %
Seinų 59,7 % 22,9 % 11,8 % 1,2 % 4,4 %
Suvalkų 8,5 % 66,8 % 11,3 % 4,3 % 7,9 %

Gyventojų skaičius apskrityse[taisyti]

Gubernijos gyventojų skaičius apskrityse ir miestuose pagal 1897 m. surašymą.

Nr. Apskritis Miestas Plotas, km² Gyventojų skaičius
1 Augustavo Augustavas (12,743 žm.) 1898,2 79 214
2 Naumiesčio Kudirkos Naumiestis (4595 žm.) 1663,3 67 295
3 Vilkaviškio Vilkaviškis (5788 žm.) 1190,4 76 883
4 Kalvarijos Kalvarija (9378 žm.) 1246,1 70 425
5 Marijampolės Marijampolė (6737 žm.) 2042,1 114 262
6 Seinų Seinai (3778 žm.) 2128,5 81 924
7 Suvalkų Suvalkai (22,648 žm.) 1380,6 92 910

Šaltiniai[taisyti]

  1. Šenavičienė, Ieva. „Tautos budimas ir blaivybės sąjūdis“. Istorija, 40, p.3 (1999). Pasiektas 2007-12-07. 
  2. Piotr Łossowski, Konflikt polsko-litewski 1918-1920 (1996) p.10 and p.15
  3. Petras Klimas. Lietuva: jos gyventojai ir sienos. 1917 m., Vilnius
  4. Onutė Burauskaitė. Suvalkų krašto lietuvių trėmimas. 6 psl. Punskas 1997 m.
  5. Nikolajew, Christina Juditha (2005). Zum Zusammenhang zwischen nationaler Identitätsbildung und Katholischer Kirche in Litauen. Eberhard Karls University of Tübingen, 16.
  6. Demoskop Weekly — Rusijos imperijos statistiniai duomenys (rus.)

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+9173-50=9123 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius (+421-1544=-1123 wiki spaudos ženklai).