Svėdasai

Svėdasai
Svėdasų centras
Svėdasai
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Utenos apskritis
Savivaldybė:	Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija:	Svėdasų seniūnija
Gyventojų:	667 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (3a kirčiuotė) Vardininkas: Svėdasaĩ Kilmininkas: Svėdasų̃ Naudininkas: Svėdasáms Galininkas: Svė́dasus Įnagininkas: Svėdasaĩs Vietininkas: Svėdasuosè
Istoriniai pavadinimai
rus. Своядосць, rus. Свядосць
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	SvėdasaiVikiteka

Svėdasai – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Anykščių (24 km) ir Rokiškio bei Kupiškio ir Utenos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1794 m. Marikonių mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1848 m. Svėdasų kapinių koplyčia, pastatyta XIX a.

Vaizdas:Legenda cmentarz.svg Kapinės

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – stogastulpis, pastatytas 1928 m., rekonstruotas 1989 m. Paminklas Vaižgantui, pastatytas 1937 m. (skulptorius Bernardas Bučas, architektas Feliksas Vizbaras). Šalia paminklo seniau stovėjo koplytstulpis, pokariu nugriautas, 1989 m. vasarą atstatytas. Svėdasų kapinėse (įkurtos XVII a.) stovi paminklas 1707–1711 m. maro aukoms atminti (pastatytas ~1750 m.), kapinių vartai statyti XIX a.

Prie kapinių yra Svėdasų dvaras (rūmų griuvėsiai ir parkas).

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija

Svėdasų biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-29048)

Senelių globos namai

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus veikia Kunigiškių II kaime.

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Miestelis įsikūręs kelių  118  Kupiškis–Utena ir  120  Radiškis–Anykščiai–Rokiškis sankryžoje. Į šiaurę nuo miestelio telkšo Svėdasas (iš jo išteka Svėdasa), o pietuose į miestelio teritoriją įsilieja Alaušas.

Aplinkinės gyvenvietės
	KUPIŠKIS – 31 km ŠIMONYS – 16 km		ROKIŠKIS – 35 km KAMAJAI – 17 km Kalviai – 10 km
			Daujočiai – 4 km UŽPALIAI – 14 km
	Vikonys – 4 km ANYKŠČIAI – 24 km		VYŽUONOS – 14 km

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Svėdasai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Svėdasai TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Radviloms priklausęs Svėdasų dvaras minimas nuo 1503 m. rugpjūčio 15 d., kai patvirtinant žemės nuosavybės teises bajorui M. Grinkevičiui Užpalių krašte prie Svėdasų kelio, ir buvo pirmą kartą paminėtas vietovardis. Kiek vėliau, 1522 m. minima pirmoji Svėdasų bažnyčia, nuo 1574 m. ir miestelis su parduotuve ir keliomis smuklėmis. Panašiu laiku pastatyta ir Svėdasų protestantų bažnyčia.

1645 m. Svėdasų planą sudarė Radvilų kartografas Juozapas Narunavičius – jame matyti, kad miestelyje buvo 7 gatvės, išeinančios iš keturkampės aikštės. 1734 m. reformatų maldos namai priskirti Salamiesčio parapijai, o 1755 m. maldos namai išvis sudegė. Nuo XVIII a. miestelis ėmė garsėti turgumis. 1835 ir 1904 m. miestelį smarkiai nuniokojo gaisrai.

1831 m. ir 1863 m. sukilimuose vietos gyventojai aktyviai reiškėsi, platino knygas spaudos draudimo laikotarpiu. 1861 m. Svėdasų dvaro valstiečiai atsisakė mokėti prievoles ir jų malšinti buvo atsiųsta kariuomenė. 1890 m. buvo 64 kiemai su 903 gyventojais, veikė katalikų bažnyčia, žydų maldos namai, valsčiaus savivaldybė, paštas, mokykla.

XX a. tarpukariu miestelyje veikė nemaža pieninė, turėjusi 10 grietinės nugriebimo punktų, 1937 m. surinkusi 4873 tonas pieno ir pagaminusi 220 tonas sviesto. Buvo smulkaus kredito draugija, „Vilties“ kooperatyvas, paštas, valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, galvijų kontrolės ratelis, ugniagesių komanda, malūnas, elektros jėgainė, brolių Šukių terpentino, dervos, deguto, medžio anglių gamykla, senelių prieglauda, dvi plytinės, keliolika krautuvių, valgyklų, amatų dirbtuvėlių.

1941 m. Svėdasuose ėmė kurtis partizanų būrys. Per karą išžudyta 300 žydų, sudeginta ir sugriauta daug pastatų. Sovietmečiu miestelis buvo Svėdasų kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė, apdailos plytelių įmonė, Svėdasų girininkija.

2002 m. patvirtintas Svėdasų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Anykščių valsčius
1811–1919? m.	Svėdasų valsčiaus centras	Ukmergės apskritis
1919–1946 m.		Rokiškio apskritis
1946–1950 m.		Kupiškio apskritis
1950–1995 m.	Svėdasų apylinkės centras	Anykščių rajonas
1995–	Svėdasų seniūnijos centras	Anykščių rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad senasis miestelio vardas buvo Svėdasys. Pasak prof. K. Jauniaus, tai buvęs sanskritiškos kilmės žodis ir reiškęs „malonus“, o kalbininkas Kazimieras Būga vardą kildino iš sėlių kalbos. Kai kurie istorikai mano, kad miestelio vardas susijęs su etnonimu švedai. Tačiau veikiausiai miestelio vardas yra kilęs nuo Svėdaso ežero, telkšančio miestelio šiauriniame pakraštyje (vandenvardinis vietovardis). XX a. tarpukariu vartota miestelio vardo forma Svedasai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m.	1868 m.	1897 m.sur.	1902 m.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
269	903	1 423	1 578	1 146	999	844
1979 m.sur.	1982 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.	-
939	972	1 125	1 002	884	667	-
Demografinės raidos histograma 500 1 000 1 500 2 000 1833 1868 1897 1902 1923 1959 1970 1979 1982 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

• Nuo Svėdasų yra kilęs rašytojas kanauninkas Vaižgantas (1869–1933), aprašęs legendą apie Svėdasų bažnyčios varpą „Alaušo varpas“. Čia jis buvo krikštytas ir įšventintas į kunigus. Jam miestelyje pastatytas paminklas, prie Alaušo įkurtas Vaižganto parkas.
• Svėdasuose 1840–1843 m. kunigavo etnografas Liudvikas Jucevičius (1813–1846).
• Svėdasuose gimė rašytoja Bronė Buivydaitė (1895–1984). Išlikęs jos gimtasis namas, ant kurio atidengta paminklinė lenta.
• Jonas Rimša (1903–1978), Svėdasuose gimęs dailininkas.
• Gydytojas ir revoliucionierius Kazys Rimša (1895–1950).
• Stasys Kalvaitis (1890–1976), Svėdasuose gimęs pianistas.

Šaltiniai

• Svėdasai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 923 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 102 psl.

• Svėdasai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 139 psl.
• Svėdasai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 505 psl.
• Svėdasai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 350 psl.
• Svėdasai. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 173 psl.
• Свядосць. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 523 psl. (rus.)
• Świadoście. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 635 psl. (lenk.)
• Svėdasai. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi enciklopedija.
• Svedasai.lt (miestelio svetainė)
• Miesteliai.lt