Svėdasai
Svėdasai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
Svėdasų centras | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ||||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Svėdasų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 667 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
SvėdasaiVikiteka |
Svėdasai – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Anykščių (24 km) ir Rokiškio bei Kupiškio ir Utenos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
![]() |
![]()
|
Vaizdas:Legenda cmentarz.svg Kapinės |
![]()
|
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
Senelių globos namai |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
![]() |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestelis įsikūręs kelių 118 Kupiškis–Utena ir 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis sankryžoje. Į šiaurę nuo miestelio telkšo Svėdasas (iš jo išteka Svėdasa), o pietuose į miestelio teritoriją įsilieja Alaušas.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
![]() |
KUPIŠKIS – 31 km ŠIMONYS – 16 km |
ROKIŠKIS – 35 km KAMAJAI – 17 km Kalviai – 10 km |
![]() | ||||||||
|
Daujočiai – 4 km UŽPALIAI – 14 km | ||||||||||
Vikonys – 4 km ANYKŠČIAI – 24 km |
VYŽUONOS – 14 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Svėdasai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Radviloms priklausęs Svėdasų dvaras minimas nuo 1503 m. rugpjūčio 15 d., kai patvirtinant žemės nuosavybės teises bajorui M. Grinkevičiui Užpalių krašte prie Svėdasų kelio, ir buvo pirmą kartą paminėtas vietovardis. Kiek vėliau, 1522 m. minima pirmoji Svėdasų bažnyčia, nuo 1574 m. ir miestelis su parduotuve ir keliomis smuklėmis. Panašiu laiku pastatyta ir Svėdasų protestantų bažnyčia.
1645 m. Svėdasų planą sudarė Radvilų kartografas Juozapas Narunavičius – jame matyti, kad miestelyje buvo 7 gatvės, išeinančios iš keturkampės aikštės. 1734 m. reformatų maldos namai priskirti Salamiesčio parapijai, o 1755 m. maldos namai išvis sudegė. Nuo XVIII a. miestelis ėmė garsėti turgumis. 1835 ir 1904 m. miestelį smarkiai nuniokojo gaisrai.
1831 m. ir 1863 m. sukilimuose vietos gyventojai aktyviai reiškėsi, platino knygas spaudos draudimo laikotarpiu. 1861 m. Svėdasų dvaro valstiečiai atsisakė mokėti prievoles ir jų malšinti buvo atsiųsta kariuomenė. 1890 m. buvo 64 kiemai su 903 gyventojais, veikė katalikų bažnyčia, žydų maldos namai, valsčiaus savivaldybė, paštas, mokykla.
XX a. tarpukariu miestelyje veikė nemaža pieninė, turėjusi 10 grietinės nugriebimo punktų, 1937 m. surinkusi 4873 tonas pieno ir pagaminusi 220 tonas sviesto. Buvo smulkaus kredito draugija, „Vilties“ kooperatyvas, paštas, valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, galvijų kontrolės ratelis, ugniagesių komanda, malūnas, elektros jėgainė, brolių Šukių terpentino, dervos, deguto, medžio anglių gamykla, senelių prieglauda, dvi plytinės, keliolika krautuvių, valgyklų, amatų dirbtuvėlių.
1941 m. Svėdasuose ėmė kurtis partizanų būrys. Per karą išžudyta 300 žydų, sudeginta ir sugriauta daug pastatų. Sovietmečiu miestelis buvo Svėdasų kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė, apdailos plytelių įmonė, Svėdasų girininkija.
2002 m. patvirtintas Svėdasų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XVI a. | Anykščių valsčius | |
1811–1919? m. | Svėdasų valsčiaus centras | Ukmergės apskritis |
1919–1946 m. | Rokiškio apskritis | |
1946–1950 m. | Kupiškio apskritis | |
1950–1995 m. | Svėdasų apylinkės centras | Anykščių rajonas |
1995– | Svėdasų seniūnijos centras | Anykščių rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Spėjama, kad senasis miestelio vardas buvo Svėdasys. Pasak prof. K. Jauniaus, tai buvęs sanskritiškos kilmės žodis ir reiškęs „malonus“, o kalbininkas Kazimieras Būga vardą kildino iš sėlių kalbos. Kai kurie istorikai mano, kad miestelio vardas susijęs su etnonimu švedai. Tačiau veikiausiai miestelio vardas yra kilęs nuo Svėdaso ežero,[7] telkšančio miestelio šiauriniame pakraštyje (vandenvardinis vietovardis). XX a. tarpukariu vartota miestelio vardo forma Svedasai.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | ||||||||
1833 m. | 1868 m. | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
269 | 903 | 1 423 | 1 578 | 1 146 | 999 | 844 | ||
1979 m.sur. | 1982 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
939 | 972 | 1 125 | 1 002 | 884 | 667 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Nuo Svėdasų yra kilęs rašytojas kanauninkas Vaižgantas (1869–1933), aprašęs legendą apie Svėdasų bažnyčios varpą „Alaušo varpas“. Čia jis buvo krikštytas ir įšventintas į kunigus. Jam miestelyje pastatytas paminklas, prie Alaušo įkurtas Vaižganto parkas.
- Svėdasuose 1840–1843 m. kunigavo etnografas Liudvikas Jucevičius (1813–1846).
- Svėdasuose gimė rašytoja Bronė Buivydaitė (1895–1984). Išlikęs jos gimtasis namas, ant kurio atidengta paminklinė lenta.
- Jonas Rimša (1903–1978), Svėdasuose gimęs dailininkas.
- Gydytojas ir revoliucionierius Kazys Rimša (1895–1950).
- Stasys Kalvaitis (1890–1976), Svėdasuose gimęs pianistas.
Šaltiniai
- ↑ Svėdasai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Своядосць. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 262 psl. (rus.){{#subobject:Svėdasai (Своядосць, ESBE) |Straipsnis=Svėdasai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Своядосць |Žodyno tomas=Т. 29 (57) |Žodyno puslapis= 262 psl. }}
- ↑ Свядосць. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 523 psl. (rus.)
- ↑ Svėdasai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Svėdasai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 268 psl.
- Svėdasai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 923 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 102 psl.
- Svėdasai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 139 psl.
- Svėdasai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 505 psl.
- Svėdasai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 350 psl.
- Svėdasai. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 173 psl.
- Свядосць. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 523 psl. (rus.)
- Świadoście. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 635 psl. (lenk.)
- Svėdasai. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi enciklopedija.
- Svedasai.lt (miestelio svetainė)
- Miesteliai.lt
|