Svaldenis Antanas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Svaldenis Antanas
    Svaldenis Antanas.JPG

    Gimė 1938 m. rugsėjo 29 d. (85 m.)
    Panevėžio rajone, Stukalaukio kaime

    Sutuoktinis(-ė) Svaldenienė Irena

    Veikla
    Tytuvėnų gimnazijos darbų (technologijų) mokytojas.

    Išsilavinimas 1958 m. Gelažių vidurinė mokykla
    Alma mater 1963 m. Kauno politechnikos institutas

    Svaldenis Antanas (g. 1938 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio rajone, Stukalaukio kaime) – Tytuvėnų gimnazijos darbų (technologijų) mokytojas.

    Gyvenimo kelias

    Svaldenis Antanas gimė 1938 metų rugsėjo 29 dieną Panevėžio rajone, Stukalaukio kaime, valstiečių šeimoje. Šeimoje augo šeši vaikai, Antanas buvo jauniausias.

    1947 metais pradėjo lankyti Gelažių pradinę mokyklą, kuri vėliau buvo perorganizuota į vidurinę mokyklą. Ją Antanas Svaldenis baigė 1958 metais.

    Tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigė 1963 metais, įgijo inžinieriaus-mechaniko kvalifikaciją, specializacija – durpių pramonės mašinos. Gavo paskyrimą dirbti Šiaulių durpių įmonėje skyriaus viršininko pavaduotoju, vėliau – viršininku.

    Durpių pramonės valdybos viršininko įsakymu ir pačiam sutikus buvo perkeltas į Tytuvėnų durpių įmonę transporto skyriaus viršininku. 1970 metais ten pat perėjo dirbti Konstruktorių biuro viršininku. Tais pačiais metais vedė. Žmona Irena ilgą laiką dirbo Kelmės trikotažo fabriko Tytuvėnų siuvimo baro inžiniere-technologe.

    Nuo 1972 metų iki 1975 metų Svaldenis Antanas dirbo Tytuvėnų vaismedžių medelyne vyresniuoju inžinieriumi. Nuo 1975 iki 1977 metų dirbo Kelmės KMK inžinieriumi.

    1977 metais perėjo dirbti į Tytuvėnų vidurinę mokyklą. Dirbo pagal specialybę, dėstė žemės ūkio mašinų kursą. Buvo aktyvus saugaus eismo propaguotojas, mokytojų turistinių sąskrydžių organizatorius, profsąjungos pirmininkas. Ilgus metus vadovavo mokytojų profesinei sąjungai. Dirbo iki 1999 metų.

    Gyvena Tytuvėnuose.

    Autobiografija

    Aš, Svaldenis Antanas, gimiau 1938 metų rugsėjo 29 dieną Panevėžio rajone, Stukalaukio kaime. Tėvai buvo ūkininkai. Šeimoje augome šeši vaikai, keturi broliai ir dvi seserys. Aš buvau jauniausias.

    Karo sunkumai ir pokario negandos išblaškė šeimą. Žemė ir turtas – nacionalizuoti. 1950 metais mirė tėvas. Vaikas – kas mokėsi, kas dirbo kolūkyje. 1945 metais pradėjau lankyti Gelažių (dabar vadinamą Geležių) pradinę mokyklą, kuri, laikui bėgant, išaugo iki vidurinės mokyklos. Ją baigiau 1958 metais ir tais pačiais metais įstojau mokytis į Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultetą, kurį baigiau 1963 metais. Įgijau inžinieriaus-mechaniko kvalifikaciją. Pagal paskyrimą pradėjau dirbti Šiaulių durpių įmonės Bačiūnų skyriaus viršininko pavaduotoju, vėliau – Radviliškio skyriaus viršininku.

    1967 metais persikėliau į Tytuvėnus ir iki 1972 metų dirbau durpių įmonėje geležinkelio transporto viršininku. Vėliau teko padirbėti Tytuvėnų sodininkystės tarybiniame ūkyje, Kelmės mechanizuotoje kolonoje.

    1977 metais, Tytuvėnų vidurinės mokyklos Direktoriaus pakviestas, pradėjau mokykloje dirbti darbų mokytoju. Dar iki to teko keletą metų padirbėti antraeilėse mokytojo pareigose Darbo jaunimo vidurinėje mokykloje, todėl pedagoginis darbas man nebuvo svetimas.

    9-11 klasėse berniukus mokiau traktorininko profesijos. Man tai buvo patys maloniausi darbo metai. Deja, mirus Brežnevui, ši programos dalis buvo panaikinta. Vėliau dirbau su 5-8 klasių mokiniais, mokydamas juos metalo ir medžio panaudojimo buityje „gudrybių“.

    1970 metais vedžiau. Žmona Irena dirbo durpių įmonėje gamybos meistre, o nuo 1977 metų iki pensijos – Kelmės trikotažo fabriko Tytuvėnų siuvimo cecho viršininke. 1999 metais abu išėjome į pensiją.

    Kol buvome jauni, mėgome keliauti. Su turistų grupėmis teko pabuvoti Armėnijoje, Gruzijoje, Azerbaidžiane, Uzbekistane, Tadžikistane, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje. Po keletą kartų lankiausi Leningrade, Maskvoje, Minske, Rygoje, Taline. Prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, dar buvo progos apsilankyti artimojo užsienio Vakarų valstybėse: Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Suomijoje.

    Jaunystės metais labai mėgau fotografuoti, o ir nuotraukas pats ryškindavau. Esu neabejingas muzikai, dainai. Studijų metais dainavau instituto vyrų chore. Įvairiose darbovietėse dalyvavau meno saviveikloje: šokau, dainavau, vaidinau spektakliukuose.

    Dabar, dėl sveikatos problemų, abu su žmona tenkinamės tik mažais darbeliais sode, darže arba namo viduje. Laisvalaikį užpildome skaitydami spaudą, žiūrėdami įdomesnes televizijos laidas. Neretai paklaidžiojame po interneto „platybes“. Kartais, vienas arba abudu, apsilankome miestelyje organizuojamuose kultūros renginiuose.

    Džiaugiuosi, kad dar galiu vairuoti automobilį (stažas 55 metai). Į tolimesnę kelionę nebesiryžtame vykti. Dažniausiai mūsų maršrutai baigiasi išvykomis pas gydytojus.

    2018 lapkritis

    Nuotraukos

    Šaltiniai

    • Tytuvėnų gimnazijos archyvas.
    • Svaldenių šeimos archyvas.
    • B. Buchienės asmeninis archyvas.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Bronislava Buchienė – autorius – 99% (+7122-0=7122 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 1% (+40-0=40 wiki spaudos ženklai).