Svarbios datos, jų paminėjimai

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Tytuvėnų jubiliejai

    700 metų sukaktis. 1996 metai

    Tytuvėnų 725-metis. 2021 metai

    Tytuvėnų bažnyčios jubiliejai

    ŠVENTINĖ DIENA TYTUVĖNŲ BAŽNYČIOJE

    Sekmadienį Tytuvėnų miesto centre šurmuliavo daug daugiau nei įprasta žmonių, buvo sunku pasistatyti automobilį. Jauni ir seni, vietiniai ir atvykę iš įvairių šalies vietų traukė į centrą. Vidurdienį Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės bažnyčioje šv. Mišiomis prasidėjo virtinė šventinių renginių, skirtų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio 400-osioms gimimo metinėms. Į šios dienos renginius atvyko Lietuvos respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo narys Kęstutis Masiulis, Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis, administracijos direktorė Irena Sirusienė, daug kitų gerai pažįstamų ir mažiau žinomų politikos ir kultūros veikėjų. Susirinkusiųjų pagarbiai sutiktas Šiaulių vyskupas Jo Ekscelencija Eugenijus Bartulis.

    Dar prieš aukos liturgiją vyskupas Eugenijus Bartulis konsekravo naująjį altorių – ištepė jį šventais aliejais, buvo įneštas žarijų židinėlis, į jį įdėta smilkalų. Kad visos maldos kiltų pas Viešpatį, pasmilkytas altorius bei tikintieji, uždegtos žvakės, ir šv. Mišios tęsėsi įprasta tvarka.

    Baigiantis šv. Mišioms pereita prie sveikinimų ir padėkų. Šiaulių vyskupijos kancleris Evaldas Alūza perskaitė Lietuvos respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą, kuriame minimos šalies ir Tytuvėnų bažnyčios gyvenimo ir išgyvenimo įvairiuose istorijos vingiuose peripetijos, pasišventusių ir drąsių žmonių aukos ir šventovės atvirumas jaunimui ir senjorams, šeimoms ir piligrimams iš viso pasaulio. „Kurti ir gražinti savo kraštą, rūpintis jo žmonių stiprybe – tai darbai, kurių ir toliau mokykimės iš protėvių. Linkiu, kad ne tik darbšti ir darni Tytuvėnų bendruomenė, bet ir visi Lietuvos tikintieji prisidėtų puoselėjant šį kultūros ir tikėjimo centrą. Didžiuokimės tuo, ką turime šiandien ir išsaugokime šį turtą ateities Lietuvai“, – taip baigėsi prezidentės kreipimasis į šventės dalyvius.

    Šalies premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo apie vieną iškiliausių sakralinės architektūros šedevrų Lietuvoje, unikalų savo istorija, architektūra, dailės kūriniais Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, didingą mūsų tautos dvasios paminklą, kuris liudija gyvą tikėjimą, meilę Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei, kuriame prasmingai persipina tautos ir bažnyčios istorija. Ministras pirmininkas linkėjo ištvermės ir visokeriopos sėkmės, skleidžiant tikėjimo šviesą, drąsos nugalėti baimę, materialinius ir moralinius sunkumus, vaisingų rankų ir proto darbų, kurie žmonėms neštų džiaugsmą ir laimę. A.Butkevičius vyskupui E.Bartuliui padovanojo paveikslą, o iš Jo Ekscelencijos rankų šiai šventei priminti gavo, kaip tvirtinama, gražiausio Tytuvėnų bažnyčios paveikslo, kuriame vaizduojama Švč. Mergelė Marija, Angelų Karalienė, reprodukciją ir knygą „Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas, 400 metų“.

    Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į publiką ypač susijaudinęs. Anot Masiulio, bažnyčioje jis kalbėjo pirmą kartą. Iš Kelmės kilęs politikas tvirtino, kad būtent šiose iškilmėse kiekvienas gali aiškiai suvokti: išlieka tik nesavanaudiški, kitų labui atliekami darbai. Nepaisant per šio architektūros ir dvasinės kultūros šedevro istoriją pasitaikiusių blogų darbų, negerų įvykių, jis stovi dėl to, kad visada buvo tokių žmonių, kaip broliai Valavičiai.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis irgi prisiminė, kad per keturis šimtus metų buvo visko, bet bažnyčia ir vienuolynas sunkumus ištvėrė. 2012 metų sausyje ansamblį nuniokojo pirmasis per statinio istoriją gaisras, tačiau ir po jo architektūros šedevras atgyja. Meras džiaugėsi vyriausybės, bažnyčios, savivaldybės pagalba po pastarųjų nelaimių atsigaunančiam ansambliui, linkėjo gražių darbų ateityje. Administracijos direktorė Irena Sirusienė daug nekalbėjo, tik palinkėjo stiprybės, gerumo ir padėkojo už savitarpio supratimu paremtą bažnyčios ir valdžios bendradarbiavimą.

    Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas teigė, kad smagu būti tokio paveldo šeimininkais, bet ir įpareigojimai dideli: prisidėti darbais, tausoti, deramai priimti miestelio svečius. Seniūnas dėkojo vyriausybei, paminklosaugininkams, paveldo saugotojams, vyskupijai už pastovų ir nuoširdų rūpinimąsi vienu vertingiausių barokinių ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės rytų Europoje. Parapijos klebonui kun. Rimantui Žaromskiui seniūnas ir jo pavaduotoja Lina Lukošienė padovanojo puošnų liturginį rūbą – baltą arnotą, kaip sakė, aukoti gražiausioms šv. Mišioms.

    Pranciškonų Provincijos ministras brolis Astijus savo kalboje paminėjo, kad prieš kelis šimtus metų ypač didelę reikšmę tvirtinant tikėjimą turėjo Kretingoje, Dotnuvoje, Tytuvėnuose susikūrę vienuolynai. Jis pasidžiaugė Tytuvėnų parapijos klebono Rimanto Žaromskio veikla, užjautė dėl rūpesčių ir nemiegotų naktų, dėkojo, kad rūpinasi ir saugo praeities palikimą, linkėjo nepavargti bei Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės pagalbos ir malonių.

    Šiaulių vyskupijos kancleris Evaldas Alūza perskaitė popiežiaus Pranciškaus palaiminimą naujojo altoriaus fundatoriui Konradui Juzeliūnui. Dėl ligos pastarasis geradaris šventėje nedalyvavo. Šiaulių vyskupo padėkomis apdovanoti altoriaus projekto autorė Gražina Jarmalienė, jį pastačiusios bendrovės „Akmi“ vadovas Vytenis Mozūraitis. Vyskupas padėkojo ir Kelmės dekanui kun. Arūnui Urbeliui, visiems jau minėtiems asmenims, tiems, kas ruošė šventę, puošė bažnyčią, kas atvyko į jubiliejaus paminėjimą ir buvo kartu. Baigėsi ši iškilmių dalis vyskupo palaiminimu.

    Po šv. Mišių įvyko knygos „Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas, 400 metų“ pristatymas. Jį pradėjo Šiaulių S. Sondeckio menų mokyklos smuikininkė, įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų nugalėtoja, Lietuvos Karalienės Mortos premijos laureatė Gintė Grigaitytė (mokyt. Nijolė Prascevičienė). VšĮ Tytuvėnų festivalis direktorė Nijolė Saimininkienė sakė, jog tam, kad žodis taptų kūnu, reikia tarpininko – žmogaus. Ji pristatė du pagrindinius knygos gimimo autorius – dailės istorikę, humanitarinių mokslų daktarę Liepą Griciūtę-Šverebienę ir VDU Katalikų teologijos fakulteto profesorių Alfonsą Motuzą. L. Griciūtė-Šverebienė atkreipė dėmesį į tai, kad knyga gimė per trumpą laiką, buvo daug tekstų autorių, todėl jai teko daugiau koordinatorės vaidmuo.

    Knygų apie Tytuvėnus yra ne viena, bet ši, anot mokslininkės, truputį kitokia, kitokie sudėti akcentai. Alf. Motuzas pradžiugino tuos, kurie dar nežinojo, kad tokių šventovių, kaip Tytuvėnuose, yra tik trys. Dvi iš jų Lenkijoje. Anot profesoriaus, Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas kartu su kitais to laikotarpio pranciškonais, dominikonais, karmelitais, jėzuitais saugojo vietos kultūrą, nes per lenkų kraštą labai nesunkiai galėjo priartėti islamas. Taigi, Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas irgi buvo tikėjimo, meilės Dievui ir Tėvynei tvirtovė.

    L. Griciutė-Šverebienė, Alf. Motuzas, kitų tekstų autoriai Rūta Krencienė, Nijolė Saimininkienė, Teresė Barkauskienė, vertėja Sniega Krenciūtė apdovanoti Jo Ekscelencijos Šiaulių vyskupo padėkomis. Ypatingos padėkos už prasmingą veiklą sulaukė mecenatas, Tytuvėnų festivalio globėjas, šventės dieną dovanojęs nemokamą koncertą visiems klausytojams Jonas Jagminas. Neliko pamiršti įvairūs bažnyčios pagalbininkai ir rėmėjai: verslininkas Petras Račkauskas, Kelmės savivaldybės administracija, VšĮ „Terra Publica“, Tytuvėnų piligrimų centras, Tytuvėnų seniūnija, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė, UAB „Senamiesčio restauratoriai“, festivalio meno vadovas Robertas Šervenikas, bažnyčios tvarkytoja ir puošėja Regina Baliutavičiūtė... Visų ir nesuminėsi.

    Pasidžiaugę nauja knyga, žmonės išėjo apžiūrėti Rūtos Krencienės parengtos parodos. Neįprastu keliu buvo galima iš bažnyčios patekti į vienuolyno pastatus, pasigėrėti tvarkomu interjeru, įdomiais ekspozicijos elementais, pažvelgti į vidinį kiemelį, kur vyksta daugelis Tytuvėnų festivalio koncertų. Kai, pasivaikščioję po ansamblio erdves, šventės dalyviai grįžo į bažnyčią, atrodė, jog bažnyčios navos sumažėjo – į vargonų muzikos koncertą „Istoriniams Tytuvėnų vargonams – 250 metų“ susirinko dar ir Tytuvėnų festivalio gerbėjai. Didžiosiose jubiliejaus iškilmėse visi laukė vargonininkės Jurgitos Kazakevičiūtės ir tenoro Virgilijaus Noreikos pasirodymo. Per gaisrą sulieti vargonai skambėjo didingai, o žmogaus balsas suteikė jų skambesiui šilumos. Po kurio laiko abu atlikėjai nusileido iš balkono. Nijolė Saimininkienė priminė, kad Virgilijus Noreika savo įstabiu balsu visada reprezentavo Lietuvą. 2011 metais žurnalas „Opera news“ („Operos naujienos“) paskelbė praeito šimtmečio tenorų šimtuką. Jame daug žinomų vardų, o maestro Virgilijui Noreikai skirta atskira pastraipa. Joje be kita ko sakoma, kad jis būtų padaręs stulbinamą karjerą, jei ne tam tikri politiniai momentai. Virgilijus Noreika ne tik dainavo, bet ir pasakojo apie kūrinių atlikimą bei jų gimimą, vieną dainą skyrė Šiaulių vyskupui.

    Plačios šventinės dienos programos pabaigoje nuskambėjo Klaipėdos brass kvinteto ir solistės Rasos Ulteravičiūtės koncertas „Kad laimė lietųsi ant jūsų“. Klaipėdiečių kvintetas – bene vienintelis Lietuvoje į trečiąjį dešimtmetį įkopęs, nuolatos dirbantis, vis naujas programas rengiantis varinių pučiamųjų ansamblis. Jo nariai – Vilmantas Bružas (vadovas, trimitas), Alius Maknavičius (trimitas), Steponas Sugintas (trombonas), Algirdas Ulteravičius (valtorna), Jurgis Dargis (tūba). Ši šventinės dienos Tytuvėnų bažnyčioje dalis buvo šviesus operetės, džiazo ir renesanso muzikos pliūpsnis po senosios bažnyčios skliautais. 400-ųjų metinių renginiai tą dieną baigėsi.

    Kai Andriaus Valavičiaus pasamdytas statybų vadovas Tomas Kasparas ar susapnavo, ar pamatė ant kalnelio degant šviesą ir nutarė, jog būtent čia stovės bažnyčia, jis, tikriausiai, net negalvojo, kad ši mistifikuota istorija taps realybe: jokie išbandymai ir negandos štai jau keturis šimtmečius negali užgesinti dvasinės ir materialios kultūros žiburio Tytuvėnų miesto centre.

    Buchienė Bronislava „Šventinė diena Tytuvėnų bažnyčioje“. „Bičiulis“, 2014 metų rugpjūčio 23 d., psl. 1 ir 3.

    Sukilimo paminėjimai

    Tytuvėnai ir apylinkės 1863 metais tapo aršių sukilėlių kovų su caro kareiviais arena. Vienu iš pirmųjų sukilėlių vadu tapo karininkas Zigmantas Citavičius. Tai jo būrį turėjo sunaikinti į šį kraštą įvesti caro armijos daliniai. Atsirado ir išdavikas, pardavęs sukilėlių dislokacijos vietą. Ant Tytuvos upelio kranto, miško pakraštyje, Čigonpievėje susibūręs kelių šimtų vyrų būrys ruošėsi švęsti Velykas. Buvo apsuptas, įvyko mūšis. Žuvo keliasdešimt vyrų, žuvo ir Citavičius Zigmantas. Per 1863-iuosius metus įsiplieskė dar ne vienas mūšis, buvo žuvusiųjų. Sukilimas buvo nuslopintas, tačiau idėjos liko gyvos.

    2013-tuosius metus LR Seimas paskelbė Sukilimo metais. Minimos 150-tosios tų įvykių metinės. Nuošalyje neliko ir Tytuvėnai. Nuo ryto miesto bibliotekoje galima buvo peržiūrėti knygų, dokumentų, iliustracijų parodą „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Lankytojų laukė ir Tytuvėnų Kristaus Gelbėtojo koplyčia-mauzoliejus.

    Vakaro renginius pradėjo šv. Mišios, skirtos kunigo Antano Mackevičiaus, visų sukilimo vadų ir dalyvių atminimui. Klebonas Žaromskis Rimantas pašventino vainiką ir išlydėjo eiseną į sukilėlių palaidojimo vietą.

    Vyko iškilmingi atminimo ritualai prie atminimo akmens. Paskutinę sukilėlių poilsio vietą dar išvakarėse sutvarkė Tytuvėnų gimnazijos maironiečiai (vadovė Ševeliovaitė Angelė) ir Tytuvėnų bendruomenės valdybos narė Rudzevičienė Emilija. Čia eiles skaitė maironiečiai, apie praeities įvykius pasakojo istorijos mokytojas Mosėjus Robertas. Atminimo ir pagarbos salvę paleido kariai-savanoriai.

    Iškilmės tęsėsi Šilo stadione. Buvo parodyta istorinė-literatūrinė-muzikinė kompozicija „Karys-sukilėlis“. Ją ruošė Tytuvėnų kultūros centras, Tytuvėnų gimnazija, Šiluvos kultūros namų etnografinis ansamblis, jaunieji šauliai ir VšĮ Tytuvėnų festivalis direktorė Saimininkienė Nijolė.

    Švenčių jubiliejai

    Šaltiniai

    • www.zemaitijosgidas.lt 2013-05-21. B. Buchienės straipsnis „Sukilimo jubiliejaus paminėjimas“.
    • Buchienė Bronislava „Šventinė diena Tytuvėnų bažnyčioje“. „Bičiulis“, 2014 metų rugpjūčio 23 d., psl. 1 ir 3.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Bronislava Buchienė – autorius ir redaktorius – 100% (+21124-18=21106 wiki spaudos ženklai).